Lietuvos architektų ir statybininkų atkirtis pasaulio aukštybinių statybų tendencijoms

Sakoma, kad viskas bijo laiko, bet laikas bijo piramidžių. Architektūrinė išraiška neatsiejama nuo medžiagos, todėl taip pat taikliai gali būti apibūdinami ne tik pasaulinio garso architektūros pavyzdžiai, bet ir pati statybų medžiaga. Betonas – medžiaga, statybose naudota dar prieš mūsų erą ir iki šiol išlikusi kaip viena svarbiausių statybinių žaliavų. Šiandien betonui keliami ne tik griežti techniniai, bet ir aukšti estetiniai reikalavimai, kurių įgyvendinimui itin didelės įtakos turi klojiniai, betono konstrukcijai suteikiantys formą. 130 metų patirtį turinčios Austrijos bendrovės „Doka“ atstovai Lietuvoje − UAB „Doka Lietuva“ – siūlo atverti neribotas konstrukcines daugiaaukštės statybos galimybes, o architektui suteikti visišką laisvę kurti formas. Modernų bendrovės požiūrį visada lydi amžių patikrinta medžiaga − betonas.

Didžiausias pasaulio pastatas

Nuo to laiko, kai pasaulyje iškilo pirmieji daugiaaukščiai pastatai, prabėgo daug metų. Dabar aukščiausiais pasaulio pastatais laikomi Kvala Lampūre (Malaizijoje) stūksantys 488 m aukščio dangoraižiai dvyniai „Petronas Twin Towers“ ir 509 m Taipėjaus finansų centro pastatas Taivanyje. Netrukus šie dangoraižiai pirmąją vietą privalės užleisti 2007 m. Šanchajuje išdygsiančiam Tarptautiniam finansų centrui. Tačiau ir šis pastatas aukščiausiojo titulu puikuosis neilgai. 2008 m. gruodžio 30 d. Jungtiniuose Arabų Emyratuose planuojama baigti aukščiausio pasaulyje dangoraižio „Burj Dubai“ statybą. Šio Arabijos dykumų gėlės formos įkvėpto architektūros objekto struktūrinės šerdies sprendimą, reikalaujantį ypatingo formos lankstumo, pasiūlė bendrovė „Doka“. 800 m aukščio, 162 aukštų betono ir plieno pastatą jo autoriai apibūdina kaip „miestą mieste“. Jame įsikurs viešbučiai, biurai, restoranai, įvairias paslaugas teikiančios įmonės ir itin prabangūs butai. Komplekse „Burj Dubai“ bus ne tik aukščiausias dangoraižis, bet ir didžiausias prekybos centras. Pastarojo milžino plotas turėtų siekti 2 mln. m².

„Doka“ − architektūrinio betono formavimo atgarsiai Lietuvoje

Pasaulinių aukštybinių statybų atgarsiai Lietuvą pasiekė nelabai seniai. Mūsų šalyje dėl savitos architektūrinės išraiškos ši naujiena buvo priimta su deramu susidomėjimu. Tačiau svarbiausia, kad tokį didžiulį suintriguotųjų dėmesį greitai patenkino „Doka Lietuva“, siūlanti pasitikėti patikrintais ir laiko išbandytais klojinių sprendimais. Puikus pavyzdys − netrukus Gandrališkėse išdygsiantis pirmasis tokio tipo gyvenamasis kvartalas Lietuvoje. Pasak autorių, naujajame Klaipėdos gyvenamųjų namų mikrorajone (bendras gyvenamasis plotas – apie 147 tūkst. m²) vyraus novatoriška ir stilinga architektūra. Šio subalansuotos infrastruktūros kvartalo statybai bus panaudoti moderniausi inžineriniai, konstrukciniai ir technologiniai sprendimai. UAB „Plienas“ generalinio direktoriaus Gedimino Bartkevičiaus teigimu, Gandrališkėse bus naudojama vidutinio aukščio ir daugiaaukštė monolitinė statyba. Laikančioji konstrukcija − monolitinė, tad tai bus visiškai monolitinės statybos objektas. Suprojektuoti pastatai gana aukšti – juos jau dabar galima pavadinti lietuviškais dangoraižiais. Svarbią vietą šiame projekte užima Austrijos bendrovės „Doka“ monolitinio gelžbetonio klojiniai.

Kitas ryškus „Doka“ monolitinio gelžbetonio konstrukcijų teikiamų pranašumų pavyzdys − Vilniuje, Savanorių prospekto ir S. Konarskio gatvės sankirtoje statomas prestižinis komercinis, administracinis ir apartamentų centras „Helios City“. Šis dangoraižis įvardijamas kaip vizualinė ir simbolinė riba tarp senojo, istorinio Vilniaus ir naujojo, XX a. antrojoje pusėje pradėto statyti miesto. Projektuodami „Helios City“, UAB „Architektūros paletė“ architektai vengė aštrių kampų ir siekė sukurti lengvą, elegantišką pastato siluetą, harmoningai įsiliesiantį į Vilniaus miesto panoramą.

Buvęs didžiausias sovietmečio sveikatingumo fabrikas Druskininkuose šių metų pabaigoje pavirs vienu geriausių Europoje vandens pramogų parku. Įspūdingame ir inžineriniu požiūriu sudėtingame komplekse naudotas būtent monolitinis betonas, kuris leido įgyvendinti neeilinius sprendimus: 15 m skersmens ir 37,4 m aukščio bokštą, dailias 13–14 m aukščio kolonas ir kt. UAB „Skirnuva“ generalinis direktorius Algis Stasiukynas apgailestauja, kad šis objektas iki šiol nesusilaukė deramo žiniasklaidos dėmesio, nes „Aquaparkas“ bus moderniausias tokio tipo statinys visoje Europoje. „Doka“ atstovai užtikrintai skinasi kelią mūsų šalies statybų rinkoje. Mes įsitikinome, kad šios visame pasaulyje pripažintos bendrovės specialistais tikrai verta pasitikėti, todėl žadame ir toliau bendradarbiauti. Jau dabar statome keletą daugiabučių pastatų Alytuje ir Druskininkuose, kur naudojami „Doka“ klojiniai“, – sakė A. Stasiukynas.

Daugiau apie monolitinio gelžbetonio konstrukcijų unikalumą ir aukštybinių pastatų statybos tendencijas sutiko papasakoti Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Kęstutis Pempė, architektas Gintas Natkevičius bei UAB „Plienas“ generalinis direktorius Gediminas Bartkevičius.

Kuo monolitinio betono konstrukcijos pranašesnės už surenkamąsias, karkasines?

Kęstutis Pempė: Surenkamosios betono konstrukcijos leidžia dirbti daug greičiau. Yra tam tikros stilistikos ir pobūdžio pastatų (pramoniniai, biurai ir gyvenamieji pastatai), kurių statybas labai lemia greitis ir kartotinių elementų naudojimas. Todėl lengviau juos iš anksto pasigaminti fabrikuose ir vėliau greitai surinkti statybų aikštelėje. Tačiau monolitinio betono konstrukcijos suteikia žymiai daugiau laisvės architektui. Atsiranda didesnių galimybių kiekviename projekte kurti savitas erdves, ieškoti nestandartinių sprendimų.

Tačiau svarbu ne vien formos galimybės (tai galima priskirti architektūrinių kaprizų sričiai). Šiandienė atvira, demokratinė visuomenė reikalauja didelių, vadinamųjų „laisvo planavimo“ erdvių. Tokiu principu planuojami gyvenamieji butai, komerciniai ir visuomeniniai statiniai. Dinamiško gyvenimo sąlygomis šios erdvės privalo turėti galimybę nuolat keistis. Naujausius reikalavimus puikiai galima įgyvendinti naudojant „Doka“ monolitinio gelžbetonio konstrukcijas.

Dar vienas aspektas − estetinis. XX a. antrojoje pusėje dėl skandinavų bei japonų architektūros mokyklų įtakos atsirado ir išpopuliarėjo minimalizmo idėjos. Puošybą dekoratyviniais tinkais, ribojančias atitvaras keičia atviro, pilko, lygaus betono paviršiai, kurie tampa įprasti ne tik tiltuose, bokštuose, automobilių stovėjimo pastatuose, bet ir geležinkelio stotyse, stadionuose, prekybos centruose, bažnyčiose bei gyvenamuosiuose pastatuose.

Gintaras Natkevičius: Viskas priklauso nuo to, ko norime pasiekti. Jei svarbu, kad pastatas išaugtų greitai, − tikslingiau naudoti surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas. Kai užsibrėžiama siekti formos įvairovės ar statinio vientisumo, − akivaizdų pranašumą įgyja monolitinės gelžbetonio konstrukcijos. Šiuo atveju surenkamojo gelžbetonio minusas − nepakankamas paslankumas. Apgalvoti ir unifikuoti dalykai − tarsi kaladėlės „Lego“, jų skaičius baigtinis ir iš jų galima sukurti tik tam tikras baigtines formas ir architektūrinius derinius.

Visi surenkamieji elementai turi daug jungčių (suvirinimo detalės, siūlės ir kiti tarpiniai dalykai), surenkamai plokštei reikia sijų: jei anga didelė, sija − aukšta, o jei tai salė, − jos viduryje atsiradusios aukštos sijos gadina vaizdą, mažina aukštį. Surenkamuosiuose pastatuose sunku įrengti ventiliacijos sistemas, rygeliai ir sijos sumažina lubų aukštį. Monolite nėra jokių sijų, sandūrų − viskas vientisa ir estetiška. Pakankamai kvalifikuotai įrengtos gelžbetonio konstrukcijos gali tapti interjero dalimi ar net būti naudojamos kaip baigtinis interjeras.

Pasaulinės reikšmės įmonės, gaminančios klojinius, yra sukūrusios tobulų dalykų, gelžbetonio konstrukcijų forma nevaržoma: tarsi iš plastilino gali lipdyti beveik viską. Tai pakankamai paslanki medžiaga, kurią dar galima ir dažyti, − taigi galimybės dar padvigubėja. Galima teigti, kad dažniausiai unikaliems statiniams tinka tik monolitas. Šiandien, kai į Lietuvą atkeliavo garsiausios betono klojinius gaminančios įmonės, pradedamos įgyvendinti monolito konstrukcijų galimybės.

Gediminas Bartkevičius: Kalbant apie aukštybinių pastatų statybą, konstrukcinio monolitinio gelžbetonio pranašumas tas, kad architektams ir konstruktoriams atsiveria visiškai kitos galimybės. Surenkamąjį pastatą galima statyti iki tam tikro aukščio, o monolitinio gelžbetonio konstrukcijos, kaip šiandien matome, aukščio neriboja. Viskas priklauso nuo architekto ar konstruktoriaus fantazijos ir sumanumo. Monolitas – daug tvirtesnė konstrukcija, ją kitaip veikia deformacijos ir pan. Surenkamosios konstrukcijos pagal iš anksto nustatytas formas daromos gamykloje, o monolito tokie apribojimai nevaržo. Monolitas atveria itin didelių estetinių galimybių.

Ar šiuo metu Lietuvoje pakanka klojinių specialistų?

G. B.: Monolito ir kokybiškų klojinių specialistų nuolat daugėja. Rinka pakankamai subalansuota, nes ne viena įmonė siūlo klojinius. Galima derėtis ir dėl kainos. Tikriausiai galima teigti, kad viskas, kas siūloma Europoje, gali būti pasiūlyta ir Lietuvoje. Be to, kuo labiau auga pasiūla, tuo susidaro geresnės ir palankesnės sąlygos išsinuomoti klojinius. Aš asmeniškai galėčiau pagirti „Doka Lietuva“ darbuotojus. Jie lanksčiai dirba, kalbant ne tik apie tiekimą, bet ir apie konkrečius konstrukcinius sprendimus. Šios bendrovės darbuotojai palengvina darbą projektuotojams, statybininkams ir gamybininkams: paruošia brėžinius ir projektus, kaip turėtų būti sumontuoti klojiniai, teikia konsultacijas, atsiunčia savo inžinierius. Be to, tikrina, ar klojiniai tinkamai surinkti. Dirba tikrai profesionaliai. Net kai kuriose Vakarų šalyse neteko matyti tokio požiūrio į užsakovus.

G. N.: Aš įsitikinęs, kad architektas neprivalo būti klojinių specialistu. Per daug informacijos ne visada padeda. Architektas atsako už visai kitus dalykus ir neprivalo išmanyti montavimo subtilybių. Svarbu žinoti, kur kreiptis. Įmonės, kurios žino, kaip tai padaryti, pavyzdžiui „Doka Lietuva“, turi patirties ir prireikus pasiūlys tinkamą sprendimą, mazgus, detales ir pan. Mes turime nubraižyti ir suskaičiuoti, ką padaryti, o kaip padaryti, − ne mūsų reikalas. Tai reikėtų patikėti specialistams.

Kokius pasaulinės reikšmės objektus, kuriems naudotas monolitinis gelžbetonis, galėtumėte paminėti?

K. P.: Monolitinio gelžbetonio konstrukcijos padarė perversmą architektūroje. Pirmiausia stabilios formos prasme. Šiandien naudojant kokybiškas klojinių sistemas, galima realizuoti ir sudėtingiausios formos architektūrinius kūrinius: kupolus, klostinius, paraboloidinius, arkinius, laisvos formos denginius, įvairios konfigūracijos aukštybinius pastatus, tiltus, viadukus, bokštus, užtvankas ir t. t. Architektams atsivėrė neribotos galimybės, paminėsiu tik keletą statinių: Sidnėjaus operos rūmai, Kenedžio oro uosto pastatas Niujorke, krematoriumas Berlyne, Bario stadionas Italijoje, Ronšano koplyčia (archit. Le Corbusieras) ir daugelis kitų pastatų.

Kokie pagrindiniai monolitinio gelžbetonio statiniams keliami reikalavimai?

K. P.: Betono architektūroje viską lemia paviršiaus kokybė ir tiksli geometrija. Čia ir slypi visa estetinė vertė. Jeigu pradedame glaistyti, naudoti sauso gipso plokštes ar kitus apdailos būdus, gausime jau nebe tą rezultatą, kadangi sugriausime pačią metodo esmę. Tai tas pats, kaip netobulą žmogaus kūną ar apvalių rąstų namo sieną bandyti tobulinti ir glaistyti plastilinu.

G. N.: Dažnai problemų kyla dėl įsivaizdavimo, kad viskas turi vykti itin greitai. Norima, kad greitai atsipirktų pastato statybai skiriamos investicijos. Vis dėlto svarbu viską pasverti ir apskaičiuoti. Tos pačios taisyklės galioja ir daugiaaukščių, ir privačių namų statybai.

Kaip pasiekti kokybę ir išnaudoti monolito teikiamas galimybes?

K. P.: Tam reikia kelių veiksnių: modernių klojinių sistemų ir, žinoma, gerai išmokyto personalo bei patyrusių projektuotojų. Mūsų klimatas nepalankus – daug kontrastinių ciklų, – tad pas mus ypač aktualūs „šalčio tiltų“ naikinimai įvairiose konstrukcijose. Dirbant su monolitu projektuotojams reikia nemažai pastangų bei naujoviškų technologinių sprendimų. Svarbu žinoti, kad visada gali kreiptis į patyrusius specialistus.

UAB „Doka Lietuva“
Visorių g. 27, LT–08300 Vilnius
Tel. (8 5) 278 0678
Faks. (8 5) 267 5295
El. paštas [email protected]
Svetainė www.doka.com