Medienos atliekų naudojimo energetikoje pranašumai palyginti su kitomis kuro rūšimis

Iškastinio kuro vartojimas energetikoje turi nemažai trūkumų. Svarbiausias iš jų – energiją generuojantys objektai išmeta į atmosferą didelius kiekius įvairių dujų ir kitų degimo produktų.

Pastaruoju metu didėja vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo svarba. Energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra – vienas pagrindinių Lietuvos Respublikos energetikos politikos tikslų, nurodytų LR energetikos įstatyme (2002). Nacionalinėje energetikos strategijoje (2007 sausio 18 d. Nr. X-1046 Vilnius) numatyta „siekti, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame pirminės energijos balanse 2010 m. sudarytų iki 12%.“

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas energijos gamybai svarbus siekiant sumažinti išlaidas importuojamam kurui, sukurti papildomas darbo vietas, pagerinti gyventojų socialines bei ekonomines sąlygas, taip pat įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pasirašant Kioto protokolą – sumažinti 8% šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, lyginant su baziniais 1990m. [G. Denafas, 2001]

Senkant tradicinio kuro gamtiniams ištekliams ir didėjant jo kainoms, valstybės ieško alternatyvių energijos šaltinių. Lietuvoje šiuo metu iš visų atsinaujinančių energijos šaltinių daugiausia naudojamos medienos atliekos. Didėja katilinių, kūrenamų mediena ir jos atliekomis, pajėgumas, todėl poreikis medienos kurui Lietuvoje per 2004 – 2005 metus išaugo 2-2,5 karto.

yra Kita

Visapusiška medinių konstrukcijų apsauga