Betranšėjės inžinerinių tinklų tiesimo technologijos šiandien – moderniausias ir pažangiausias tokių sistemų montavimo būdas, kurį pasitelkus tiesiami nauji bei renovuojami susidėvėję seni vamzdynai, esantys po kelio dangomis, geležinkelio bėgiais bei gamtinėmis kliūtimis. Tačiau inžinerinių tinklų tiesimo technologijos nuolat tobulėja, atsiranda prietaisų, padedančių reikiama kryptimi su minimalia paklaida tiesti vamzdžius, darbas maksimaliai kompiuterizuojamas ir pan. Paklausa nuolat auga, todėl tokias paslaugas teikiančios bendrovės stengiasi siūlyti vis geresnius sprendimus ne tik funkcine, bet ir laiko prasme. Prieš metus bendrovė „Požeminės linijos“ įsigijo visoje Europoje pripažintą vadinamosios „ekonominio“ mikrotunelio technologijos įrangą, kuri nedelsiant susilaukė užsakovų dėmesio. Mikrotunelio metodas mūsų šalyje ne naujiena, tačiau iki šiol tokio tipo darbams atlikti buvo kviečiamos užsienio bendrovės.

 

Mikrotunelio metodas tuo veiksmingesnis, kuo didesniame gylyje atliekami darbai ir kuo daugiau žemėje yra komunikacijų bei inžinerinių tinklų. Jis skirtas savitakėms linijoms tiesti. Tai nepigus inžinerinių tinklų tiesimo būdas, kadangi naudojami specialūs storasieniai vamzdžiai, kurių kiekvienam, atsižvelgiant į jo skersmenį, taikoma speciali gręžimo galvutė, o gręžimo tikslumas kontroliuojamas lazeriu. Tačiau toks sprendimas taikomas ten, kur visi kiti metodai tampa bejėgiai − kai didelis transporto srautas, arti pastatai, didelis klojamo vamzdyno gylis ar kt.

Šiuo metodu montuojamų inžinerinių tinklų tiesimo procesą galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus – pirminį gręžimą, kanalo išvalymą ir darbinio vamzdžio sustūmimą. Iš pradžių paruošiami šuliniai. Kad į tokį šulinį tilptų mikrotunelio įranga, jo skersmuo turi būti ne mažesnis nei du metrai. Esant galimybei, gali būti montuojami didesnio skersmens šuliniai. Siekiant užtikrinti saugų ir kokybišką darbo procesą bei stabiliai sumontuoti prie dugno tvirtinamą įrangą, šulinių dugnas išbetonuojamas, o virš jų sumontuojama gervė. Atstumas tarp tokių šulinių, t. y.nuo taško A iki taško B, gali būti 50–60 m. Vėliau šiose šachtose sumontuojama bei įtvirtinama įranga, turinti visą darbo laiką išlikti stabili.

 

Pagal projektines A ir B taškų altitudes nustatoma klojamo vamzdžio trajektorija, įvertinant reikiamą nuolydį. Turint atskaitos taškus vamzdis tiesiamas iš vienos šachtos į kitą. Specialus prietaisas operatoriui perduoda informaciją apie įrenginio veikimą bei trajektoriją. Kai tik dėl tam tikrų trukdžių nukrypstama nuo numatytos gręžimo trajektorijos, operatorius tai stebi ekrane ir turi galimybę nedelsdamas nukreipti reikiama kryptimi. Įrenginys dirba su minimalia paklaida − 50 m trajektorija gali nukrypti tik 2 cm.

 

Iš pradžių atliekamas pirminis, o vėliau inventorinis gręžimas. Inventorinio gręžimo metu ta pačia įranga pagal suprojektuotą klojamų tinklų skersmenį formuojamas kanalas. Šio etapo metu nuo vieno iki kito šulinio sustumiamas inventorinis vamzdis, kurio viduje esantis grąžtas pašalina iš jo gruntą (besisukdami grąžtai stumia gruntą į specialų indą, kuris vėliau iškeliamas į paviršių ir išvežamas).

 

Vėliau naudojantis tuo pačiu mikrotunelio įrenginiu sustumiami darbiniai vamzdžiai. Čia gali būti taikomi būtent tik šiai technologijai sukurti keraminiai, plastbetonio ar stiklo pluošto vamzdžiai. UAB „Požeminės linijos“ specialistų teigimu, dėl optimalių ypatybių jie dirbdami naudoja mūsų šalyje sertifikuotustarptautinio koncerno „Hobas“ gaminamus stiklo pluošto vamzdžius. Taikant mikrotunelio metodą dėl didelio gylio bei montavimo ypatumų susiduriama su didelėmis presavimo jėgomis, o tokie vamzdžiai itin atsparūs bei patvarūs ir visiškai skiriasi nuo įprastai inžinerinėms sistemoms tiesti naudojamų PVC vamzdžių, klojamų taikant atviro kasimo būdą. Anot bendrovės direktoriaus G. Račkausko, toks sprendimas nepigus, tačiau reikia nepamiršti, kad technologija taikoma ten, kur atvirai kasti sunku – trukdo dideli gyliai, transportas, šalia esantys pastatai, negalima vibracija ir pan.

 

Kai darbams paruošto šulinio skersmuo yra du metrai, taikomi metro ilgio darbiniai vamzdžiai. Nors šios technologijos dažniausiai naudojamos tokiose vietose, kur paprastai mažai vietos, tačiau esant galimybei sumontuoti didesnio skersmens šulinį tokių darbinių vamzdžių ilgis gali būti 2–6 m.

 

Darbinio vamzdžio sustūmimo metu kitame kanalo gale laipsniškai išstumiamas bei išmontuojamas inventorinis vamzdis. Dalimis stumiami darbiniai stiklo pluošto vamzdžiai pagal patentuotą „Hobas“ technologiją standžiai susimauna vienas į kitą, tai padeda užtikrinti jų galuose esantys specialūs guminiai žiedai bei nerūdijančio plieno apkabos.

Norint išmokti valdyti visą betranšėjų technologijų įrangą, be abejo, reikia specialių mokymų, kuriuos mūsų specialistams rengia patys gamintojai, o vėliau jie tobulinasi tiesiog darbo aikštelėje. Pavyzdžiui, norint iškloti inžinerinius tinklus mikrotunelio būdu prireikia šešių specialiai išmokytų darbininkų. Pasak UAB „Požeminės linijos“ direktoriaus G. Račkausko, kai bendrovė įsigijo šią įrangą, buvo atvykę ir gamintojų atstovai, kurie ne tik išmokė darbuotojus, kaip šia įranga naudotis, bet ir patys dalyvavo įgyvendinant pirmąjį projektą. Su įranga dirbantis personalas, be abejo, turi turėti tam tikrų įgūdžių, nes čia taikoma optinė lazerinė sistema, todėl tenka išmokti ne tik ja naudotis, bet ir tinkamai ją sumontuoti ir prieš pradedant darbą sureguliuoti.

G. Račkausko teigimu, tik parsigabenusi mikrotunelio įrangą bendrovė iškart gavo užsakymą įgyvendinti projektą. Pirmasis objektas, kuriame įmonės specialistams teko taikyti mikrotunelio metodą – kanalizacijos bei lietaus nuotekų tinklų tiesimas Vilniuje, po Savanorių prospektu ir jo prieigose, šalia kino teatro „Coca-Cola Plaza“. „Čia klojant tinklus buvo negalimi jokie perkasimai, o taikyti plieno įdėklo kalimo metodą nebuvo vietos, todėl užsakovas pasirinko būtent šį būdą. Tai buvo vienintelė išeitis, kurią toje vietoje buvo galima taikyti“, − pasakojo bendrovės direktorius.

 

Šiuo metu UAB „Požeminės linijos“ specialistai darbuojasi šalia Vilniaus geležinkelio stoties esančioje Geležinkelio gatvėje. Šiame objekte bendrovė tiesia 324 mm skersmens „Hobas“ lietaus nuotekų savitakius vamzdžius. „Dabar šiame objekte atliekami darbai artėja prie pabaigos, tačiau projektą įgyvendinti nebuvo lengva. Nors Vilniaus krašte gruntas tinkamas mūsų darbui, tačiau vykdydami būtent šį projektą susidūrėme su akmenimis ir sausu bei kietu moliu. Tačiau iššūkiai mums ne naujiena, todėl tenka mokytis bei tobulėti dirbant“, − dėstė G. Račkauskas.

 

Direktoriaus teigimu, kai sąlygos palankios taikyti atviro kasimo metodą, be abejo, tai visada pigiau, bet kai jos nepalankios − atviro kasimo metodas gali būti pats brangiausias. Be to, miestų savivaldybės šiandien akcentuoja tai, kad laipsniškai turėtų būti atsisakoma tokių neracionalių sprendimų, kai tiesiant inžinerines sistemas stabdomas eismas, ardoma kelio danga, užtveriamos gatvės, vėliau tenka visa tai atstatyti, tranšėjoms sutvirtinti būtina naudoti klojinius ir pan. Visa tai lemia papildomas išlaidas.

 

G. Račkausko teigimu, reikia susitaikyti su tuo, kad prabėgs nemažai laiko, kol užsakovai bei projektuotojai pradės vertinti mikrotunelio metodą, tačiau jau šiandien yra keletas projektų, kuriuos planuoja vykdyti naudojant naująją technologiją ir, be abejo, ilgainiui ji bus naudojama vis dažniau.

S. Lozoraičio g. 19, LT-53228 Kauno r., Garliava

Tel. (8 37) 338 676, faks. (8 37) 338 675

El. paštas [email protected]

Svetainė www.poli.lt