Natūrali aplinka – žmonijos egzistencijos pagrindas. Šviesa neabejotinai labai svarbi mūsų aplinkai ir kaip būtina egzistavimo sąlyga, ir kaip estetinė vertybė. O jos suvokimo ir taikymo aspektų galima išskirti labai daug: nuo mažyčio kasdienio buitinio dialogo su šviesa iki įvairių šviesos traktuočių architektūroje skirtingais laikotarpiais ar įvairių asmeninių teorijų.

Apie praeities kūrybinius žmogaus bandymus suvaldyti natūralią šviesą liudija senovės civilizacijų architektūros šedevrai: Egipto šventyklos, Pietų Amerikos piramidės ir žymieji Stounhendžo megalitai. Baroko meistrų darbuose įkūnyti laiko transformacijų siekiai, bandymai šviesa įveikti bet kokias erdvės ir projektavimo ribas bei perkelti praeitį ir dabartį į ateitį. Islamo kultūroje šviesai taip pat priskiriama galia pakylėti architektūros formas ir raštus iki laiko matmens. Šviesa suvokiama ne kaip pagalbinė priemonė, o kaip svarbus architektūros elementas – modifikuojantis, papildantis ar išryškinantis kitus elementus, suteikiantis impulsą. Šviesą pagrindiniu savo įkvėpimo šaltiniu laiko ir daugelis XX ir XXI a. kūrėjų, savo architektūra ieškančių ribos tarp apčiuopiama ir neaprėpiama, dialogo su šviesa, savo kūrybos esmės. „Traukos jėga kuria erdvę, šviesa kuria laiką ir tampa jo priežastimi. Esminis architektūros uždavinys – suvaldyti traukos jėgą ir rasti dialogą su šviesa“, – taikliai apibendrina ispanų architektas Alberto Campo Baeza.

 

Prieš mūsų erą prasidėjusios dialogo paieškos nenutrūksta ir šiandien, natūrali šviesa jau seniai tapo ne vien pretenzingos sakralinės architektūros prerogatyva. Dienos šviesos apšvietimas virsta tarptautine tendencija, jo poveikis vertinamas ne tik mokomosiose, bet ir gyvenamosiose, komercinėse, net gamybinėse patalpose. Visiškai nesudėtinga atsakyti kodėl. Dienos šviesa pakelia nuotaiką, vizualiai didina patalpas ir sumažina elektros energijos poreikius, o energetinės priklausomybės sąlygomis tai tampa vis svarbiau.

 

Taigi, estetika – tik viena iš šviesos apraiškų, tačiau toli gražu ne vienintelė. Nustatyta, kad gamybinėse patalpose tradicinį apšvietimą pakeitus natūralios šviesos šviestuvais į darbą neatvykstančių darbuotojų skaičius per metus sumažėjo net 45 procentais. Šviesa veikia žmogaus organizmą, daro tiesioginę įtaką nervų sistemai, hormonų veiklai, širdies ritmui, savijautai ir darbingumui. Apšvietimas privalo atitikti šiuos reikalavimus: turi būti pakankamas šviesos kiekis, darbo vieta apšviesta tolygiai, būtina apšvietimo kontrasto pusiausvyra, gera šviesos atgaiva ir tinkamas šviesos atspalvis, neturi būti mirgėjimo. Atsižvelgus į šiuos reikalavimus, padidėja darbuotojų komforto pojūtis ir motyvacija dirbti, o svarbiausia − didėja bendras darbo našumas. Todėl nenuostabu, kad vis populiaresni ir aktualesni tampa „šviesūs projektai“, kur aukštos lubos ir daug dienos šviesos. Tinkamai išdėstant natūralųjį apšvietimą kuklaus ploto būstą galima paversti rūmais, ir atvirkščiai – kad ir kokie erdvūs būtų apartamentai, šviesos stoka ir maži langai sugadins visą įspūdį ir sumažins objekto vertę.

 

Sprendimų buvo ilgai ieškota įvairiose langų variacijose – manyta, kad tai vienintelis būdas į pastatą įleisti šviesą. Tačiau tai toli gražu nėra universaliausias sprendimas – be dirbtinio apšvietimo apsieiti sudėtinga, todėl paieškos tęsiasi. Juolab kad prieš kelerius metus buvo susidomėta dar vienu ne mažiau svarbiu aspektu – dirbtinės šviesos poveikiu. 2006 m. JAV surengtas pirmasis pasaulinis simpoziumas, kuriame buvo svarstoma, kokį poveikį žmogaus sveikatai turi dirbtinė šviesa. Pastebėta, kad netinkamas apšvietimas, pavyzdžiui, netolygiai degančios dienos šviesos lempos, mums kartais sukelia galvos skausmus. Daug valandų dirbdami patalpoje, apšviestoje fluorescencinėmis lempomis, pajuntame padidėjusį kraujospūdį, nuovargį ir dirglumą. Be to, neseniai pasigirdo britų mokslininkų ir Tarptautinės sveikatos apsaugos organizacijos perspėjimų neskubėti žavėtis ir neva ekologiškomis „energiją tausojančiomis lemputėmis“. Jos padeda tausoti elektros energiją, tačiau tuo pat metu veikia žmogaus odą kaip tiesioginiai saulės spinduliai, todėl gali sukelti odos ligas. Tokiose lemputėse, be aukšto radiacinio fono ir elektromagnetinės spinduliuotės, yra ir itin toksiško gyvsidabrio (4–5 mg).

Atrodytų, alternatyvos aiškios, tačiau egzistuoja dar vienas itin originalus sprendimas. Prieš šešiolika metų australų bendrovė „Solatube International Inc.“ paneigė, kad langai – vienintelis būdas įsileisti dienos šviesą į pastato vidų, ir pristatė pirmuosius vamzdinius šviesolaidžius.

 

Šiandien „Solatube“ apšvietimo sistemos jau gaminamos JAV, o jų taikymas sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Lietuvoje toks apšvietimo būdas pasirodė visiškai neseniai. „Solatube“ apšvietimo sistemas mūsų šalies rinkai pristačiusios UAB „Vilniaus ejotra“ specialistai teigia, kad šie vamzdiniai šviesolaidžiai kardinaliai skiriasi nuo tradicinių įstiklintų ertmių ir leidžia apšviesti bet kokį namų kampelį, o tokios įrangos sandara ir veikimo principas slypi „ant stogo“. Šviesą „sugauna“ ant stogo sumontuotas pusiau sferos formos kupolas su daugybe briaunuotų lęšių, saulės spindulius nukreipiančių į šviesolaidžio vidų. Keliaudama nuo vidinio šviesolaidžio vamzdžio paviršiaus, daugybę kartų atspindėta šviesa patenka į patalpą. Tarp stogo ir šviestuvo gali būti iki 15 m atstumas, todėl tokius šviestuvus galima naudoti ir žemesniuose namo aukštuose, kur stoglangio sumontuoti tiesiog neįmanoma.

 

Norėdami įvertinti šios apšvietimo sistemos pranašumus, neišvengsime jų lyginimo su tradicine sistema. Iš pradžių apibrėžkime patalpų, kurias reikia apšviesti, dydį. Pagrindinė taisyklė (jei tai langai) – įstiklinimo plotas turi būti ne mažesnis nei 10 proc. apšviečiamos patalpos ploto, tačiau svetainėms, studijoms ir vaikų kambariams šviesos geriau numatyti daugiau (iki 15–20 proc.). Pavyzdžiui, kambariui, kurio plotas 18 kv. m, prireiks mažiausiai trijų stoglangių, kurių kiekvieno dydis 78 х 140 cm, ar dviejų 114 х 118 cm langų, o gal net didesnių, jeigu norite sukurti šviesų ir įspūdingą interjerą. Atsižvelgiant į dienos šviesos apšvietimo sistemų „Solatube“ charakteristikas ir norint kambaryje palaikyti reikalingą šviesos kiekį, reikia tik vienos 530 mm skersmens sistemos. To pakanka, kad būtų galima patogiai rašyti ir skaityti.

 

Reikėtų paminėti dar vieną neginčijamą „Solatube“ pranašumą – tolygų atkeliaujančios koncentruotos dienos šviesos paskirstymą visoje patalpoje. Juk langai nukreipia ryškią šviesą visiškai prieš save, palikdami kampus ir prie sienų esančias vietas užtemdytas. Be to, projektuojant vidaus patalpas, svarbu atsižvelgti į baldų išdėstymą: jei vertikalioje galinėje sienoje yra langas, spintos čia jau nebepastatysite, ir apie jokį interjero sprendimą kalbėti nebegalime. Galimybė „atvesti“ šviesą per stogą gerokai padidina interjero dizaino improvizacijas.

 

Kitas itin svarbus šiuolaikinio apšvietimo veiksnys – ekonomiškumas. Tai itin aktualu kalbant apie didžiulius plotus, kur visą dieną paprastai būna dirbtinė šviesa, pavyzdžiui, prekybos centrai, sandėliai, biurų patalpos.

 

„Solatube“ sistemos lankstumas ir kompaktiškumas montuojant leidžia apeiti pastato konstrukcijoje esančias sijas ir pasukti šviesolaidį iki 90°, visiškai neprarandant perduodamos šviesos. Šviesolaidžio kupolas gali ne tik gaudyti tiesioginius saulės spindulius, bet ir kaupti šviesą, užtikrindamas išskirtinį patalpų apšvietimą net debesuotomis dienomis, žiemą, ankstyvą rytą ir dienos pabaigoje, kai saulė nusileidžia žemai virš horizonto. To negali užtikrinti tradicinės šviesos angos. „Solatube“ šviesą sutelkia vidiniame šviesolaidžio paviršiuje – jis susideda iš daug specialios plėvelės sluoksnių. Kiekvienas plėvelės sluoksnis atspindi tam tikrą spektrą ir užtikrina šviesos perdavimą net 99,7 procento. Be to, tradiciniai langai gali leisti drėgmę, jiems reikia priežiūros – to visiškai nereikia „Solatube“, nes ant kupolo formos nesikaupia jokių nešvarumų.

 

Šiai sistemai suteikiama dešimties metų garantija, o šviesolaidžių keisti nereikia visą pastato eksploatavimo laiką. Pasirinkę „Solatube“ sistemą, sutaupote lėšų, paprastai skiriamų eksploatacijai. Dienos šviesos sistemos „Solatube“ gali būti montuojamos su įvairiais priedais, leidžiančiais vėdinti patalpas, reguliuoti apšvietimo intensyvumą ir parūpinti dirbtinį apšvietimą tamsiuoju paros metu. Šviesos intensyvumą galima reguliuoti specialiu žemos įtampos jungikliu. Jis rekomenduojamas miegamuosiuose ir biuruose. Prireikus apšvietimas gali būti visiškai „išjungtas“. „Solatube“ šviestuvai gali būti sumontuoti su vizualiai beveik nepastebima ventiliacijos sistema, o norint, kad naktį tokį apšvietimą pakeistų elektros lemputės, jos gali būti sumontuojamos tame pačiame šviestuve.

 

Kirtimų g. 11A, LT-02300 Vilnius,

tel. (8 5) 264 9060, faks. (8 5) 264 9061,

el. paštas [email protected], svetainė www.ejotra.lt