Naujoji direktyva nulems aukštesnę kokybę

Nuo statybų bumo pradžios prabėgus keletui metų ryškėjančios klaidos vis dažniau priverčia atsigręžti atgal ir anuomet taikytus sprendimus peržiūrėti iš naujo. Be kitų statomiems pastatams keliamų reikalavimų, vis aktualesnė kokybės problema. Viena opiausių problemų tapo siekis gerinti energetinį pastatų naudingumą − sistemų, turinčių kiek įmanoma labiau atitikti techninius, funkcinius bei ekonominius reikalavimus, paieška. Netrukus atskirais etapais turėtų būti pradėta įgyvendinti dar prieš ketverius metus Europos Parlamento bei Tarybos priimta direktyva dėl energetinio pastatų naudingumo, kurioje patvirtinta, jog ir mūsų šalyje kiekvienas statomas bei jau pastatytas pastatas privalės turėti energetinį pasą, atitinkantį Vakarų Europoje galiojančius standartus. Tai viešai demonstruojamas dokumentas, kuriame nurodomas energetinis pastato naudingumas, apskaičiuotas pagal bendrąja baze paremtą metodiką. UAB „Yglė“ specialistų teigimu, šis dokumentas turėtų nulemti ne tik atsakingesnį požiūrį į projektuotojo darbą, bet ir taikomos sistemos pasirinkimą.

Kas paskatino priimti šią direktyvą ir ko ja siekiama?

UAB „Yglė“ generalinis direktorius Vytautas Šniukšta: Iš pradžių šis klausimas buvo labiau ekologinio pobūdžio. Ieškant aplinkos apsaugos sprendimų, svarstyta, kaip apsaugoti aplinką nuo per didelio CO2 kiekio, išmetamo iš pastatų (išskiriamo pastatui šildyti skirto sudeginto kuro), bei taupyti energiją ir tokiu būdu kuo mažiau teršti mus supančią aplinką. Vėliau šie svarstymai privedė prie to, kad imta ieškoti, kaip šie procesai galėtų būti suderinti su pastatų savininkų bei objektus statančių organizacijų poreikiais ir energetinių resursų taupymu. Didėjančios šilumos energijos kainos, prasta pastatų atitvarinių konstrukcijų, šilumos izoliacijos būklė, netinkamai taikomos ar pastatų koncepcijos neatitinkančios inžinerinės sistemos skatina nuolat ieškoti efektyvių šilumos nuostolių priežasčių tyrimo ir mažinimo priemonių. Šios problemos paskatino atsirasti naują direktyvą 2002/91/EB, priimtą 2002 m., papildžiusią pastatų energijos efektyvumo didinimo direktyvos 93/76EEB reikalavimus. Dokumentuose numatyta kompleksinio energetinio pastatų naudingumo metodikos nustatymo bendroji sistema, kurią taikant nustatomi minimalūs bei maksimalūs energetinio pastato naudingumo reikalavimai.

UAB „Yglė“ automatikos inžinierius Tomas Ustinovičius: ES privalės užtikrinti, jog kiekvienas statomo, renovuojamo, parduodamo ar išnuomojamo pastato ar buto savininkas turės atitinkamą energetinio pastato naudingumo sertifikatą. Energetiniame statinio pase turės būti pateikti visi techninių pastato duomenų bei inžinerinių sistemų vertinimo rezultatai. Šia direktyva siekiama skatinti gerinti energetinį pastatų naudingumą atsižvelgiant į klimato ir vietos sąlygas, taip pat į vidaus mikroklimatoreikalavimus ir rentabilumą.

UAB „Yglė“ projektų vadovas Aleksandras Artamonovas: Priimtoje direktyvoje nustatytos bendros kompleksinio energetinio pastatų naudingumo metodikos apskaičiavimo gairės, minimalūs reikalavimai, keliami energetiniam pastatų naudingumui ir energetinei atestacijai, taip pat įvertinimų reikalavimai dėl pastatuose esančių inžinerinių sistemų – šildymo, vėdinimo ir pan.

Kam bus suteikiama teisė nustatyti energetinę pastatų būklę?

T. U.: Pagal direktyvos reikalavimus, pastatus sertifikuotiturės nepriklausomi kvalifikuotiekspertai.Atsižvelgiant į specialistų vertinimą ir pateiktas rekomendacijas, atitinkamai įgaliotos valstybės institucijos ar privačios įmonės turės teisę sudaryti ir išduoti energetinius pastato pasus. Specialistai privalės lankyti specialius mokymo kursus, po kurių jiems bus suteikiamas sertifikatasirteisė atlikti energetinės pastato būklės įvertinimą. Teisė dalyvauti tokiuose mokymuose bus suteikta tik reikalavimus atitinkantiems specialistams.

A. A.: Mūsų įmonės darbuotojai aktyviai dalyvauja šiame procese. Mūsų specialistai jau yra pateikę paraiškas dalyvauti mokymo kursuose, tad gali suteikti visą su šiuo klausimu susijusią informaciją, atlikti energetinio ūkio analizę. Šiuo metu vyksta bandomieji darbai. Jau dabar Lietuvoje yra pastatų, kuriems suteikti bandomieji energetiniai pasai. Juos tikriausiai būtų galima pavadinti juodraštiniais variantais.

V. Š.: Mūsų giliu įsitikinimu, tokie specialistai mūsų įmonei reikalingi tam, kad jau projektuodami ir numatydami preliminarius pase registruojamus duomenis, galėtume pasiūlyti tinkamiausią įrangą. Ši lems ir tai, kuriam pase nurodytam vienetui arba klasei bus priskiriamas pastatas. Prieš montuodami inžinerines sistemas, atlikdami analizę ir nustatydami pagrindinius parametrus iš karto galėsime pasiūlyti energetiškai efektyvių sprendimų.

Kokią įrangą privalės turėti ekspertai?

A. A.: Energetinės pastato būklės skaičiavimui atlikti bus taikoma kompiuterinė programa, kurią privalės parengti organizacijos, rengiančios ekspertus ir po mokymo kursų, kartu su sertifikatu bus suteikiama teisė įsigyti tokią programą. Be abejo, statinio būklei įvertinti jau ir šiandien naudojame oro srauto, temperatūros, drėgmės, šildymo ir šaldymo balansavimo matuoklius bei aibę kitų prietaisų, kurie padeda efektyviai išnaudoti naudojamą energiją, neeikvojant jos veltui. Praktiškai šios direktyvos normos etapais Lietuvoje pradedamos įgyvendinti tik dabar, tačiau jau šiandien mūsų šalyje yra apie 50 pastatų, kuriems išduoti energetiniai pasai.

T. U.: Energetiniame pastato pase nurodomas energetinis statinio naudingumas bus apskaičiuojamas įvertinus pačias pastato konstrukcijas (t. y. kokios medžiagos naudotos statybos darbams atlikti), pastate veikiančias sistemas − šildymo, apšvietimo, vėdinimo ir pan., taip pat naudojamus atsinaujinančiuosius energijos šaltinius (jeigu tokie yra sumontuoti). Bus atsižvelgiama ne tik į tai, kokia sistema sumontuota, bet ir į tai, kaip efektyviai ji veikia, kokios galimybės automatizuoti jos valdymą ir pan. Šiluminis pastato naudingumas pase bus nurodomas tam tikra klase, panašiai kaip šiuo metu pagal energijos sunaudojimo efektyvumą įprasta žymėti buitinę techniką. Reikia priminti ir tai, kad šiluminis pastato naudingumas bus gerokai efektyvesnis, jei statinyje bus naudojamos tinkamai tarpusavyje suderintos kokybiškos medžiagos bei funkcionalios sistemos.

Kokios priežastys dažniausiai nulemia energijos eikvojimą?

A. A.: Apskaičiuota, kad daugelis mūsų šalies pastatų sunaudoja kelis kartus daugiau šilumos energijos negu analogiški Vakarų Europoje statomi pastatai. Atlikus tyrimus nustatyta, kad per pastato sienas gali būti prarandama net apie 50 proc., per langus – 25 proc., o per stogus iškeliauja apie 13 proc. šilumos. Šalčio tiltai dažniausiai susidaro lauko sienų kampuose, stogo ir sienų sandūroje, pirmo aukšto grindų ir sienų sujungimuose. Neretai pasitaiko, kad paliekamos nesandarios blokinių namų sieninių plokščių siūlės, nemažai šilumos energijos prarandama per prastai izoliuotus karšto vandens ir šildymo vamzdynus. Dažnai už radiatorių esanti siena būna prastai izoliuota, ir radiatoriai didžiąją dalį šilumos atiduoda ne patalpoms, o šaltoms lauko sienoms šildyti. Paradoksalu, kad šios problemos neaplenkia ir naujos statybos objektų.

Ar naudojamas energetinis pasas, Jūsų manymu, keis požiūrį į taikomas sistemas bei jų montavimą?

A. A.: Kuo atsakingiau bus suprojektuotos bei kokybiškiau sumontuotos sistemos, tuo užsakovui geriau. Minimalūs reikalavimai ir dabar galioja, tačiau nėra diferenciacijos, todėl dažnai taikomi patys pigiausi ir, deja, dažnai statinio koncepcijos neatitinkantys sprendimai. Tenkinamasi tuo, kad įgyvendinami minimalūs reikalavimai.

Ar visų tipų pastatams bus privalomas energetinis pasas?

T. U.: Ne visiems. Direktyvoje yra numatytas sąrašas pastatų, kuriems nereikės šių dokumentų turėti. Tai ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės saugomi pastatai ir paminklai, taip pat maldos namai, laikini pastatai bei ne didesnio nei 50 m² ploto statiniai, negyvenami žemės ūkio paskirties statiniai ir kiti. Jei bendras statinio plotas sieks daugiau nei 1 000 m², tokį dokumentą teks įsigyti ir renovuojamo statinio savininkui.

Kada turėtų įsigalioti naujieji reikalavimai?

V. Š.: Lietuvoje šios direktyvos normos bus pradėtos taikyti tik jas oficialiai įteisinus atitinkamuose teisės aktuose. Direktyvos nuostatos šiuo metu jau perkeltos į Lietuvos nacionalinės teisės aktus. Tai padaryta jau 2006 m. sausio 4 d. Energetinis pastatų vertinimas įgyvendinamas etapais. Apie 2009 m. tokius pasus privalės įsigyti visi statomi ir jau pastatyti pastatai, išskyrus direktyvoje nurodytas išimtis.

Pastaruoju metu Lietuvoje kyla įvairių diskusijų dėl energetinio pastatų įvertinimo. Neretai baiminamasi, kad nebus specialistų, gebančių tinkamai įvertinti pastatus, ar nesant energetinio pastatų įvertinimo statybininkai galės atiduoti energetiniu požiūriu netobulus pastatus. Svarbiausia, kad būtų nustatyti tikslūs reikalavimai pastatams įvertinti ir tyrimo periodiškumas, nes, bėgant laikui, šiluminės pastatų ypatybės kinta. Mūsų šalyje jau šiandien yra nemažai įmonių, atliekančių energetinius pastatų auditus. Todėl tikrai neturėtų kilti nesusipratimų kvalifikuotai vertinant energetinę pastatų būklę. Kokybiškai tai, be abejo, nulems pozityvius pokyčius.

Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo rengiami pavyzdiniai energetiniai pastatų pasai, vertinant tik teorines atitvarų varžas bei vizualinę pastato apžiūrą. Nustačiusi minimalius efektyvumo reikalavimus, naujoji direktyva motyvuoja ir skatina statyti ekonomiškus ir efektyvius pastatus. Tokiu būdu naujai pastatyti ar renovuoti pastatai ne tik taupys juose gyvenančių žmonių pinigus, bet ir bus saugūs bei atitiks griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

UAB „Yglė“
Ozo g. 10, LT–08200 Vilnius
Tel. (8 5) 237 5233
Faks. (8 5) 237 5234
El. paštas [email protected]
Svetainė www.ygle.lt