Sentikių bendruomenė atkreipė Vyriausybės dėmesį į šalies sentikių kultūros paveldą. Su specialistais aptarti alternatyvūs finansavimo šaltiniai.
Lietuvos sentikių bažnyčia 2010 m. mini sentikystės įsitvirtinimo Lietuvoje 300 metų jubiliejų. Šia proga sentikių bendruomenė nusprendė atkreipti Vyriausybės dėmesį į šalyje esantį sentikių kultūros paveldą: XVII–XIX amžiaus cerkves, unikalias ikonas, senąsias jų knygas ir kt. ir į šių vertybių blogą būklę.
Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos pirmininkas kreipėsi į Vyriausybę finansinės paramos sentikių kultūros paveldo atgaivinimui.
Kultūros ministerijoje įvyko tarpinstitucinis pasitarimas, siekiant išspręsti vertingų Lietuvos sentikių bažnytinio paveldo objektų išsaugojimo problemas.
Pasitarimo metu buvo apžvelgta dabartinė Lietuvos sentikių cerkvių būklė, prioritetą teikiant medinėms cerkvėms, kaip ypač vertingoms, bet tuo pačiu ir itin greitai nykstančioms.
Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Irena Šimėnienė pasiūlė Lietuvos sentikiams susirasti partnerius Baltarusijoje ar Latvijoje ir pabandyti kartu teikti paraišką cerkvių išorės tvarkymui, nes jos yra sudėtinė dalis tam tikros teritorijos, kraštovaizdžio, t.y.– viešosios erdvės, kurios sutvarkymui Europos Sąjunga skiria paramą.
Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė, informavo, kad yra galimybė dalinai finansuoti reprezentacinių-informacinių leidinių apie Lietuvos sentikių kultūros paveldą leidybą bei skirti pilną finansavimą į Kultūros vertybių registrą įrašytų ikonų tyrimo, konservavimo, restauravimo ir apsaugos priemonių įrengimo darbams, reikalingiems šioms kilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti.
Taip pat Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos pirmininkui Grigorijui Bojarovui rekomendavo atlikti sentikių cerkvių, kurioms reikalinga skubiausia pagalba, fizinės būklės įvertinimą ir nustatyti šių objektų vertingąsias savybes.
„Vietos valdžia turėtų padėti bendruomenėms ir stengtis kartu ieškoti įvairių kelių trūkstamų lėšų gavimui. Unikalios kultūros paveldo vertybės gali būti išsaugotos tik jeigu jos rūpi vietos bendruomenei ir vietos valdžiai, o ne valdininkų iš sostinės nurodymu“, –kalbėjo Irma Grigaitienė, Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja.