Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) nariai, suprasdami esamą ekonominę situaciją, kurioje atsidūrė valstybė, verslas ir gyventojai, ir siekdami konstruktyvaus dialogo su valdžia suformulavo 7 skubių veiksmų paketą, kuris vasario 6 d. buvo pristatytas susitikime su Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi. Susitikime su premjeru dalyvavo gausus būrys verslo asociacijų, kurios susirūpinusios šalies ekonomine padėtimi siekia dialogo su valdžia ir laukia veiksmingų sprendimų. „Susitikimą su Vyriausybės vadovu ir atsakingų ministerijų už ūkį atstovais vertinu pozityviai", - teigė LNTPA valdybos narys Arvydas Avulis po susitikimo. Jo manymu, pateikti verslo asociacijų pasiūlymai priimti geranoriškai ir tikimasi jų efektyvaus integravimo į bendrą Vyriausybės verslo gaivinimo ir skatinimo planą. „Tiktai bendromis jėgomis šiandien galime spręsti ir išspręsti daugelio bendrovių ir žmonių problemas. Bankrutuoja ne tik bendrovės, „bankrutuoja" pavieniai žmonės, prarasdami darbus, pajamas...", - pažymi Arvydas Avulis. Anot jo, šiandien didžiausias priešas - krizė, o susidaręs ekonominis sunkmetis turi tapti bendru vardikliu, siekiant jos renovacijos", - atkreipia dėmesį LNTPA valdybos narys. Jis mano, kad tokie susitikimai su valdžios atstovais turi tapti gera praktika, skatinančia dialogą ir siekimą bendrų tikslų - tiek artimiausių, tiek ilgalaikių. „ O šiandienekonomikos gaivinimui reikalingi skubūs ir veiksmingi „vaistai", - sako Arvydas Avulis.
Siūlymai LR Vyriausybei dėl skubių finansinių ir kitų verslo skatinimo priemonių:
1. Socialinio būsto plėtra, perkant rinkoje jau pastatytą būstą. Būstas pats jautriausias klausimas žmogui, jo dar labai trūksta valstybėje. Nors dirbome sėkmingai, iki šiol Lietuvoje vienam gyventojui mieste tenka tik 23,2 kv. m. naudingojo ploto. 2008 metais šalyje buvo pastatyta 11000 naujų kokybiškų butų. Šiuo metu Lietuvoje turime apie 3000 butų laisvo butų fondo (naujuose daugiabučiuose namuose, priduotuose eksploatavimui iki 2008 m. pabaigos). Eilėse socialiniam būstui gauti laukia net 23 000 šeimų. Lietuvoje nesukurta sistema įperkamam būstui - visiškai atskirti socialinis ir komercinis. Būstas yra tas objektas kuris žmonėms suteikia daugiausia optimizmo sunkiu metu. Šiandien valstybė turi unikalų šansą pigiau įsigyti naujo kokybiško būsto socialinėms reikmėms. Mes manome, kad skolinami verslo plėtrai pinigai galėtų būti dalinai panaudoti būsto rinkos sąstingiui likviduoti ir sukurtam būstui išgelbėti nuo degradacijos. Tokia situacija susidarė todėl, kad dėl esamos situacijos bankų sistemoje ir nuolat blogėjančios kreditų teikimo tvarkos vystytojai nebegali užbaigti, o pirkėjai negali įpirkti jokio būsto.
2. Gyventojų pajamų mokesčio lengvata naujam bei modernizuotam būstui. Siūlome, kad gyventojų pajamų mokesčio lengvata būtų taikoma naujai pastatytam bei renovuotam ir energetiškai taupiam būstui, įgyvendinant valstybės siekį efektyviai mažinti išlaidas bei tapti kuo mažiau nuo importuojamų dujų priklausoma šalimi. GPM lengvatos taikymas sudarytų „sinerginį" efektą kartu su valdžios skiriamomis lėšomis renovacijai, skatinant gyventojus kreipti dėmesį į pastatų ilgalaikiškumą, taupumą, aplinkos taršos mažinimą. Ši lengvata būtų viena iš greitojo poveikio rinkoje priemonių, pagyvintų nekilnojamojo turto rinką jau pirmajame pusmetyje, o valstybės biudžetui atsilieptų tik 2010 m., šalies ekonomikai jau atsigaunant.
3. Aktyvi viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė. Būtina skatinti aktyvią verslo ir viešojo sektoriaus partnerystę, suteikiant galimybę verslo bendrovėms įgyvendinti projektus, kuriems valstybės ir savivaldybių institucijos neturi visų finansinių išteklių. Atkreiptinas dėmesys į pastatų modernizavimo programos vykdymo svarbą, visuomeninių pastatų atnaujinimą, leidžiant taupyti brangstančius energetinius išteklius. Ypač - viešosios infrastruktūros finansavimą didelės apimties teritorijoms.
4. Nevienodos skolinimosi litais ir eurais sąlygos. Atkreipiame dėmesį, kad paskolų palūkanų normų eurais EURIBOR bei litais VILIBOR skirtumas (6 mėn. terminui jis skiriasi beveik 4 kartus) kelia pagrįstą klausimą dėl esamų komercinių bankų susitarimų nustatant paskolų normas litais, o kadangi didelė dalis šalies verslo bendrovių bei gyventojų turi paskolų litais, ši palūkanų našta tampa sunkiai pakeliama dabartinėje situacijoje.
5. Valstybės taupymo lakštai - galimybė skolintis šalies viduje. Kaip viena iš alternatyvų Vyriausybei palankiomis sąlygomis pasiskolinti lėšų, siūlytina Vyriausybei neatsisakyti savo ketinimų išplatinti valstybės vertybinių popierių - taupymo lakštų emisiją, kurią galėtų išpirkti ir šalies gyventojai. Stebima tendencija, kad šalyje veikiantys komerciniai bankai, vertindami savo paskolų riziką daugiau skolina valstybei bei sutartinai nebeskolina verslo vystymui.
6. Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Šis įstatymas, kurio projektas, kiek yra žinoma, jau derinamas su atskiromis institucijomis, sudarytų galimybę šalies gyventojams saugiau jaustis dar sąlyginai jaunoje mūsų finansų rinkoje. Suprantama, kad toks teisės aktas turėtų būti lydimas ir kitų priemonių, tokių, kaip pajamų deklaravimas, draudimo paslaugų plėtra bei kiti saugikliai.
7. Valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių taikymas. Kaip ir esame išdėstę jungtiniame verslo asociacijų siūlyme, būtina atsižvelgti į esamą padėtį nekilnojamojo turto rinkoje ir užtikrinti, kad žemės ir nekilnojamojo turto apmokestinimas būtų vykdomas atsižvelgiant į dabartinę dinamišką rinką.
Pažymima, kad įgyvendinus aukščiau pateiktus siūlymus, kurių dalis suderinta ir su kitomis verslo asociacijomis, būtų atgaivinta ne tik nekilnojamojo turto rinka bet ir šalies ekonomika, kiti jai svarbūs sektoriai: baldų, tekstilės, logistikos bei kitos pramonės šakos. LNTPA atstovai pasirengę aktyviai prisidėti įgyvendinant šiuos klausimus bei dalyvauti darbo grupėse, kuriose vyktų profesionalus darbas, skirtas bendram tikslui - ekonomikos atgaivinimui, žmonių gražinimui į darbo rinką, socialinės įtampos mažinimui.
Nekilnojamojo turto plėtotojai kovo 19 d. planuoja susitikimą su Ūkio ministru Dainiumi Kreiviu. Susitikime ketinama detaliau aptarti verslo gaivinimo bei skatinimo planus, jų realias galimybes.
LNTPA