Istorinė Chadramauto karalystės sostinė − Shibamo miestas (dabartinio Jemeno teritorijoje) – dėl specifinio miesto išdėstymo ir itin savitos architektūros buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šis iš molio plytų pastatytas aukštų statinių kompleksas − vienas ryškiausių Jemeno architektūros savitumo liudytojų. Iki šiol nėra nustatyta tiksli data, kada buvo pradėtas statyti šis miestas, tačiau ankstyviausi jį minintys rašytiniai šaltiniai − dar priešislamiškoji poezija. Viena iš miesto mečečių priskiriama žymaus abasidų kalifato valdovo Haruno al-Rashido laikams (786–809).

2000 m. čia paskelbtas Shibamo miesto plėtros projektas (The Shibam Urban Development Project, SUDP). Projektą vykdo Vokietijos bendrovė „GTZ“ kartu su Jemeno istorinių miestų išsaugojimo organizacija (General Organisation for the Preservation of Historic Cities of Yemen, GOPHCY) ir Jemeno kultūros ministerija. Programos sudarytojai prieš tai, kai bus skirtos lėšos ir pradėti restauravimo darbai, reikalauja kruopščios dokumentacijos bei preciziško reikiamų investicijų ir pastatų būklės vertinimo. Tačiau projektas tuo neapsiriboja. Vertinimo darbai patikėti ne žymiems specialistams, bet jauniems entuziastams. Iš pradžių buvo suformuotos keturios techninės komandos, kurias sudarė po vieną architektą ir vieną inžinierių. Pastariesiems trūko darbo su tradicinėmis molio struktūromis patirties (molio architektūros kursas nedėstomas vietiniuose universitetuose), todėl kiekvieną tokią komandą prižiūrėjo daugiau patirties turintys vadovai. Taip pasielgta tikslingai, norint jauniems specialistams suteikti galimybę susipažinti su šio regiono architektūros specifika.

Netrukus norinčiųjų prisidėti prie projekto padaugėjo, todėl ilgainiui tiriančiųjų skaičius išaugo iki aštuonių komandų. Vėliau prie jų turėtų prisidėti ir šios srities žinovai. Be to, į istorinių Shibamo pastatų restauravimo ir atstatymo programą planuojama įtraukti ir vietinius gyventojus, kuriems būtų leista pasirinkti, kokiuose darbuose jie norėtų dalyvauti. Pagrindinė šios projekto dalies idėja – sustiprinti vietinės bendruomenės norą saugoti ir prižiūrėti kultūrinį palikimą bei kartu užtikrinti, kad šie procesai suteiktų vietiniams gyventojams ir materialinės naudos.