Pakabinamieji ventiliuojamieji fasadai

Statybų metu naudojamos medžiagos ir konstrukcijos turi užtikrinti maksimalią šilumos izoliaciją, t. y. sumažinti šilumos nuostolius ir kuo ilgiau išsaugoti šilumą. Kitas nemažiau svarbus reikalavimas – konstrukcijos montavimo greitis. Tokiomis sąlygomis, kai kalbama apie fasado apdailą, geriausiai šiam tikslui tinka pakabinamieji ventiliuojamieji fasadai.

Šio tipo fasadai – tarp atitvarinės konstrukcijos pastato sienos ir išorės apdailos esantis pagrindinis sluoksnis. Ši konstrukcijos dalis privalo sąveikauti su išore, o ne kaip dažnai nutinka, – būti izoliuota. Pakabinamame ventiliuojamame fasade šiltinimo sluoksnis montuojamas ant išorinės sienos paviršiaus, po apdailos medžiagomis. Tarp apdailos ir apšiltinimo medžiagos susiformuoja oro tarpas. Dėl tokios sluoksniuotos konstrukcijos rasos taškas iš sienos persikelia į šiltinimo medžiagą. Šis procesas apsaugo sienos medžiagas nuo irimo, kuris vyksta dėl drėgmės atšilimo– sušalimo ciklų. Taikant pakabinamuosius ventiliuojamus fasadus drėgmė iki sienos nenukeliauja, o kondensuojasi šiltinimo sluoksnyje. Besivėdinantis oro tarpas užtikrina šios drėgmės išgaravimą. Taip išvengiama drėgmės kaupimosi šiltinimo medžiagų sluoksnyje, per trumpą laiką drėgmė išgaruoja ir kartu su natūralia trauka, kuri susiformuoja pakabinamo fasado ventiliaciniame kanale dėl išorės ir vidaus temperatūrų skirtumo, iškeliauja į išorę.

Statybose naudojama keletas pakabinamųjų ventiliuojamųjų fasadų konstrukcijų tipų, besiskiriančių apdailai naudojamomis medžiagomis ir šiltinamojo sluoksnio montavimo būdais. Skirtingus pakabinamuosius ventiliuojamus fasadus galima suskirstyti ir į tuos, kuriuose taikoma fasadų apkala bei tuos, kuriuose naudojamos vadinamosios kasetinio tipo sistemos. Atskirai grupei priskiriami šviesą praleidžiantys fasadai (arba skaidrieji) – sudėtingos inžinerinės konstrukcijos iš aliuminio armatūros, stiklo ir stiklo paketų.

Paprasčiausiai montuojamos ir bene mažiausiai investicijų reikalaujančios yra fasadų apkalos (angl. siding). Pagrindinis fasadinės apkalos elementas – medžiagos plokštė pritaikyta tvirtinimui (su tvirtinimo briaunomis ir specialiais tvirtinimo elementais). Viena iš plokštės pusių dažniausiai yra padengta dekoratyvine polimerine danga. Be dekoratyvinės ši danga kartu atlieka ir apsauginę funkciją. Tai ypač galioja metalinės apkalos atveju, kurios pagrindinė konstrukcinė medžiaga yra cinkuotas lakštinis plienas. Neretai apkala imituoja natūralios medienos atspalvius ar paviršių. Tačiau visgi labiausiai paplitusios vinilinės ir metalinės apkalos – pirmoji kaip pigesnė, antroji kaip patikimesnė.

Ypatinga vieta tenka sluoksniuotosioms plokštėms. Paprastai tariant tai šlitinamojo sluoksnio bei tamprių apmušalų „sumuštinis“ (angl. sandwich). Apmušalams, prie kurių klijuojama šiltinimo medžiaga, naudojamos plieno ir gipso kartonas. Pakabinamųjų ventiliuojamųjų fasadų montavimui naudojamos sluoksniuotos plokštės su plieno apmušalais padengtais polimeriniu apsauginiu sluoksniu.

Pramoninėse statybose dažnai naudojamos kasetinės fasadų sistemos. Toks pakabinamas ventiliuojamasis fasadas surenkamas iš nedidelių „dėžučių“ pavidalo segmentų – kasečių. Tokio „kasetinio“ fasado ypatybė ta, kad kiekvienam objektui „kasetės“ turi būti gaminamos individualiai, pagal projektą. Kiekvienas kasetinio fasado elementas sužymimas tam tikru eiliškumu ir turi griežtą nustatytą vietą fasado konstrukcijoje.

Tais atvejais, kai keliami padidinti šilumos izoliacijos reikalavimai, taikomos surenkamosios sluoksniuotosios plokštės. Pagrindinis jų skirtumas nuo klijuotųjų – vidinis sluoksnis neklijuojamas prie išorinių apmušalų. Išorinis apvalkalas yra ta pati kasetė – prailgintas gilus metalinis profilis, išorinėje pusėje apsaugotas polimerine danga. Ši pakabinamųjų ventiliuojamųjų fasadų rūšis dažnai vadinama kasetinio tipo sluoksniuotosiomis plokštėmis. Surenkamosios sluoksniuotosios plokštės išorėje dengiamos lygia arba profiliuota lakštine medžiaga.

yra Kita
Pajūrio verslininkai nuomos kainų nenuleidžia