Kaip rašoma dienraštyje „Vakarų ekspresas“, apie kurhauzo atstatymą jau net nekalbama, nes iki šiol niekaip neišsprendžiami žemės klausimai.
„Jackos vertingiausias medinės pastato dalies detales yra išvežę saugoti. Tai, kas liko, baigia supūti. Laimei, yra padaryti fotogrametriniai matavimai, kuriais vadovaujantis bus galima atkurti buvusį pastatą“, – sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Pasak jo, dabar aktualiausia yra išsaugoti tai, kas liko iš mūrinės dalies.
Kiek gali kainuoti Kurhauzo dalies užkonservavimas, paaiškės sausio 21 dieną, kai bus atplėšti vokai su pasiūlymais.
Kurhauzo bendrasavininkis Gediminas Jacka piktinosi, kad iki šiol savivaldybė neišsprendžia žemės nuomos klausimo, nors esą dar 2003 m. buvo nustatytos žemės sklypo ribos.
„Kol nesutvarkyta žemės nuoma, nieko negalime daryti su pastatu. Kone kasmet rašome į savivaldybę raštus, kad mes sutinkame, jog mums užtenka 32,5 aro, bet savivaldybė kažkodėl nenori sau pasiimti didesnės dalies. Nežinau, kodėl mums nenuomoja žemės, gal laukia, kol aš numirsiu arba būsiu pasodintas į kalėjimą. Į dalį Kurhauzo pretendavęs grafas Alfredas Tiškevičius nebesulaukė jo atstatymo“, – dienraščiui „Vakarų ekspresas“ kalbėjo G. Jacka.
Kultūros paveldo departamento užsakymu valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ parengė Palangos kurhauzo, kaip kultūros vertybės, išsaugojimo koncepciją. Pastarojoje yra pasiūlyti trys Kurhauzo teritorijos plotų variantai. Pirmajame siūloma 1,57 ha, antrajame – 2,95 ha, trečiajame – 1,05 ha.
Specialiojo plano organizatorius Kultūros paveldo Klaipėdos teritorinis padalinys patvirtino antrąjį koncepcijos variantą.