Lietuvoje yra 38 000 daugiabučių, dauguma jų statyti seniai. Naujų daugiabučių daugiausia statoma didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, o mažesnių miestų gyventojams, norintiems modernaus būsto, dažniausiai tenka statytis individualų namą. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl ieškantieji naujo būsto mieliau renkasi naujai statytą namą – galimybė sumažinti šildymo išlaidas. Mūsų šalyje seniai statytam daugiabučiui šildyti per metus vidutiniškai reikia 160–170  kWh/m2 energijos, naujai statytam pastatui – maždaug perpus mažiau (70–80 kWh/m²).

Galimas ir alternatyvus problemos sprendimo variantas – namo renovacija. Šiandien Lietuvoje, pagal veikiančią daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programą, patvirtintą 2004 m., valstybė finansuoja iki 50 proc.renovacijai reikalingų lėšų. Latvija tokių projektų iš viso neremia, o Estijoje finansuojamas tik techninės dokumentacijos parengimas. Ši programa, atnaujinta ir patobulinta, tęsia dar 1996 m. pradėtą įgyvendinti Energijos tausojimo projektą. Pagal jį buvo įgyvendinta daugiau kaip 700 modernizavimo projektų. Dažniausiai šiandien pasitaikantis renovacijos modelis – daugiabučio namo langų keitimas bei sienų ir stogo šiltinimas. Ištyrus energijos suvartojimą praėjus vieniems metams po renovacijos, padaryta išvada, kad toks namas sutaupo 50–60 proc. energijos.

Vakarų Europoje šiuo metu sparčiai populiarėja vadinamojo „pasyviojo namo“ koncepcija, leidžianti dar labiau sumažinti patalpų šildymo energijos sąnaudas. Tai pasiekiama užtikrinant gerą pastato išorinę termoizoliaciją ir diegiant rekuperacinę sistemą. „Pasyvusis namas“ per metus 1 kv. m šildyti sunaudoja vos 15 kWh, t. y. 10–11 kartų mažiau nei nerenovuotas seniai statytas daugiabutis namas. Kaip pabrėžė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta, pagal „pasyviojo namo“ koncepciją renovuotas namas visiškai neišleidžia energijos, o paprastas naujas namas vis tiek patiria šilumos energijos nuostolių. „Tokius rezultatus mes pasiekiame todėl, kad renovuojant ar statant didinamas šiltinamosios medžiagos sluoksnio storis, tarkim, jei naudotume vatą, vietoj 12 dėtume 20 cm, ant stogo – vietoj 20 būtų 25 centimetrai. Taip pat naudojami ne vieno, o dviejų paketų langai, šiltinamos rūsio grindys. Visas pastatas tarytum įvelkamas į sandarų drabužį. Labai daug energijos prarandama per vėdinimo sistemą. Tam, kad šiluma neišeitų per ventiliacines angas, įrengiama rekuperacinė sistema. Ji veikia taip – išeinantis šiltas oras sušildo įeinantį vėsesnį oro apykaitos principu.“

Mažesnės išlaidos už energiją nėra vienintelis „pasyviojo namo“ pranašumas. Be abejo, didėjant energijos kainoms, gyventi tokio tipo name būtų daug ekonomiškiau. Tačiau labai svarbus ir komfortas – žiemą jame visada šilta, o vasarą būna vėsiau nei įprastuose namuose, kiekviename daugiabučio bute vyraujanti temperatūra beveik nesiskiria. Seniai statytiems namams būdinga visiškai kitokia situacija – kampiniuose butuose būna per vėsu, o kituose – per karšta. Kadangi oras nuolat juda pastato viduje, jis tampa kokybiškesnis, nejuntami nemalonūs kvapai, sumažėja oro tarša, apsisaugoma nuo pelėsių ar grybelių.
Apšiltinant namą pagerinama ir jo būklė – sutvirtinamos sienos, užtikrinama, kad per jų plyšius ar stogą nesisunks vanduo. Pastatas apsaugomas nuo vidinės kondensacijos, jo konstrukcijos tampa tvirtesnės ir patvaresnės. Be abejo, kyla ir paties būsto vertė, juk jis modernizuojamas net pagal aukštesnius, nei privalomi, standartus ir atitinka ateities statybos reikalavimus. Gyventojai gali džiaugtis, kad gyvena ekologiškame name, nes, sunaudodami mažiau energijos, jie tausoja naudinguosius žemės išteklius (naftą, dujas), į atmosferą išskiria 10 proc. mažiau ją teršiančių dujų. Vykdant daugiabučių namų modernizavimo projektus galima panaudoti ir saulės kolektorius, kurie šiltuoju metų laikotarpiu galėtų padengti nemažai karšto vandens šildymo išlaidų.

Pirmieji žingsniai ekonomiško energijos suvartojimo kryptimi jau žengti ir Lietuvoje. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra kartu su partneriais iš Austrijos (Forarlbergo energijos institutas), Olandijos (ECN Energijos tyrimų centras), Danijos (COWI A/S) bei Ispanijos (Andalūzijos asociacija „Investigacion Industrial de Andalucia“) bendradarbiavo įgyvendinant Europos Sąjungos programos „Pažangi energija Europai“ finansuojamą projektą. „Jo metu buvome supažindinti su „pasyviojo namo“ koncepcija, jos pranašumais, įgyvendinimu, – teigia V. Serbenta. – Taip pat buvo sukurtas tinklalapis, skirtas gyvenamųjų namų atnaujinimui pagal šią idėją populiarinti (www.energieinstitut.at/Refrofit). Jame būstus administruojančios įmonės ir bendrijos gali ištirti, kuriuos gyvenamuosius namus galima modernizuoti, kaip tai atlikti ekonomiškiau. Netgi pagal pateiktą bendro pobūdžio informaciją galima preliminariai apskaičiuoti galimas projektų išlaidas ir tikėtiną atsiperkamumą. Taigi kiekvienas gyventojas, apsilankęs svetainėje, galės pats susirasti jam reikiamą informaciją.“

Lietuvoje pastatų, atnaujintų pagal „pasyviojo namo“ koncepciją, dar nėra. Gyventojai dažnai renkasi elementaresnį variantą – apšiltinti tik namo fasadą ir stogą bei pakeisti langus. Juk ir atlikus šiuos darbus šildymo išlaidos sumažinamos maždaug per pusę. Be abejo, ne visus daugiabučius namus galima modernizuoti pagal „pasyviojo namo“ principus. Pavyzdžiui, norint įrengti rekuperacinę sistemą, palubėse reikia išvedžioti ortakius, kurių aukštis gali būti per didelis žemesniuose pastatuose. Tačiau ekspertai, matydami tendencingą energijos kainų augimą, teigia, kad netolimoje ateityje gyventojai ims intensyviau domėtis priemonėmis, leidžiančiomis užtikrinti ekonomiškesnį energijos suvartojimą.

Šiuo metu aktyviausiai „pasyviojo būsto“ idėjos įgyvendinamos Austrijoje. Šioje šalyje valstybės parama būsto renovacijai nukreipta būtent į „pasyviojo namo“ koncepcijos pritaikymą ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Pavyzdžiui, visi valstybės lėšomis statomi pastatai yra „pasyvieji“, vadovaujantis šiuo principu renovuojami net istoriniai pastatai. Atlikti tyrimai parodė, kad, lyginant naujai statytą namą ir tą, kurį statant būtų užtikrinta „pasyviojo namo“ samprata, pastarajam reikėtų vos 10 proc. didesnių investicijų. Nuo 1991 m. daugelyje Europos šalių, ypač Vokietijoje ir Austrijoje, jau buvo įgyvendinta daugiau kaip 8 000 „pasyviųjų namų“ projektų.

Eglė Stočkutė