Patalpų komfortabilumo garantija – šviežias oras

Šaltuoju metų sezonu žmonės vis daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Infekcinių ligų specialistų teigimu, vėsus oras ir dargana nėra vieninteliai kaltininkai, susiję su padidėjusiu sergamumu peršalimo ligomis ar gripu. Prastai vėdinamose patalpose itin lengvai plinta virusai, o vėdinimas praveriant langą sukelia skersvėjus ir staigius temperatūrų pokyčius, o tai taip pat prisideda prie ligos paūmėjimo. Šiandien patalpų vėdinimas jau suvokiamas kaip neatsiejamas pastato inžinerinių sistemų elementas, tačiau dažnai tokio požiūrio laikomasi tik įrengiant komercinius pastatus ar daugiabučius. Individualiųjų namų savininkai vis dar laikosi nuomonės, kad visiškai pakanka praverti langą, norint nedidelio ploto būstą aprūpinti gaiviu oru. Tačiau tokia vėdinimosi sistema nepašalina iš patalpos visų joje susikaupusių dulkių, kenksmingų medžiagų ir bakterijų.

Natūralus vėdinimas – užterštą orą keičia užterštas

Pigesnių sistemų neekonomiškumas

Kita su vėdinimu susijusi problema – nusprendus savame būste įsirengti kondicionavimo sistemą, ieškoma pigiausio varianto. Tačiau sutaupius įsigyjant sistemą, eksploatuojant įrenginį išleidžiama ta pati ir net didesnė suma, juolab kad sistemos naudojimo laikotarpis yra trumpesnis, o jai sugedus remontui reikia papildomų išlaidų iš to paties savininko kišenės. Šilumos atgavimo galimybė ir oro sąnaudų reguliavimas, nustatomas atsižvelgiant į vartotojo poreikius, naudojant vėdinimo sistemą, leidžia mažinti elektros ir šiluminės energijos sąnaudas bei užtikrinti komfortišką mikroklimatą. Žmogus per parą įkvepia apie 20–30 kilogramų oro, taigi net intensyviai varstant langą neįmanoma užtikrinti, kad patalpoje visada bus pakankamai šviežio oro.

Nepastebimas, lėtas organizmo nuodijimas

Pagrindinė vėdinimo sistemai keliama užduotis – iš patalpos pašalinti panaudotą orą ir pakeisti jį švariu ir gaiviu. Net 70 proc. patalpoje esančio nešvaraus oro sudaro dulkės ir mikroorganizmai, kurie dažnai tampa įvairių ligų, alergijų sukėlėjais. Pastebėta, kad pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai išaugo žmonių, sergančių įvairiomis alergijų formomis, astma, skaičius, ypač ši tendencija ryški urbanizuotuose ir išsivysčiusiuose kraštuose. Prastas ar nepakankamas patalpų vėdinimas itin kenksmingas mažamečiams, nes jų imuninė sistema dar nėra susiformavusi. Švedijoje atliktų tyrimų duomenimis, dėl nepakankamos oro kokybės kasmet miršta daugiau kaip 500 žmonių. Dažniausia to priežastis – apsinuodijimas gamtinės kilmės radioaktyviosiomis dujomis – radonu (urano skilimo grandinės produktas). Ši kenksminga medžiaga išsiskiria iš statybinių konstrukcijų, apdailos medžiagų, baldų, į žmogaus organizmą ji patenka kvėpuojant ir ilgainiui, atakuodama bronchų epitelio ir plaučių audinio ląsteles, gali sukelti net plaučių vėžį. Šios bespalvės ir bekvapės dujos nepastebimos, taigi dažnai patalpoje esantis žmogus net nežino, kad jas įkvepia. Atviroje erdvėje jos išsisklaido ir tampa nekenksmingos, tačiau uždarose ir menkai vėdinamose patalpose šių dujų koncentracija gali pasiekti žmogaus sveikatai kenksmingą kiekį.

Gausybė oro taršos šaltinių

Verta nepamiršti ir to, kad patalpoje esantys žmonės patys teršia orą: kvepalai, maisto produktai, cigarečių dūmai, prakaitas – visi šie kvapai nemaloniai dirgina žmonių kvėpavimo organus. Norint išvėdinti patalpą, praveriamas langas, pro kurį patekęs oras kartu įneša ir įvairių žiedadulkių, bakterijų ir mikroorganizmų. Užterštas patalpos oras mažina darbingumą, kelia nuovargį, per ilgai nevėdinamoje patalpoje buvusius žmones ima varginti galvos skausmai. Tačiau dažnai žmogus nesupranta, kad prastos savijautos priežastis – blogas oras patalpoje. Prie kvapų ir oro trūkumo priprantama. Tik išėjus į kitą patalpą bei grįžus atgal pastebima, kad oras joje netinkamas.

Malonaus patalpos mikroklimato sukūrimas

Norint sukurti sveiką, darbingą ir saugią gyvenamąją ar darbo aplinką, vėdinimas būtinas. Jis leidžia bet kokiu metų laiku ir oro sąlygomis patalpoje mėgautis šviežiu, gaiviu oru, nesivarginant dėl iš gatvės sklindančio triukšmo. Savininkas, reguliuodamas sklendes, ventiliatoriaus greitį arba laiko relę, gali kontroliuoti į patalpą patenkančio oro kiekį, o rekuperacinės vėdinimo sistemos leidžia užtikrinti net iki 80 proc. šalinamo oro šilumos grąžą tiekiamam orui. Į patalpą patenkantis oras gali būti šildomas arba atvėsinamas (šiuo atveju klientas turi įsigyti priedą – aušintuvą) iki norimos temperatūros, taigi tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku užtikrinamas komfortiškas patalpos mikroklimatas.

Kiekvieno kliento poreikius patenkinsiantis asortimentas