Norint užtikrinti vandeninių oro šildytuvų, kaip  ir daugelio  kitų  šildymo  prietaisų,  tinkamą  ir  ekonomišką veikimą,  reikia naudoti automatinio reguliavimo sistemą. Tinkamai  parinkus elementus,  galima  gerokai sumažinti sunaudojamos  šilumos  ir elektros energijos kiekį  bei  padaryti  taip,  kad  naudotis  šiais  prietaisais būtų  dar  patogiau.

 

Yra du paprasti pučiamųjų šildytuvų parametrų pakeitimo būdai: pakeisti  šilumnešio  srautą  arba  ventiliatoriaus  našumą. Šie  elementai turi  būti  tiksliai  suderinti,  kad  išpučiamo  oro  temperatūra  ir  greitis būtų tinkami.

Reguliuoti šilumnešio srautą galima keliais būdais. Pirmasis – vožtuvais reguliuoti vandens srautą (įjungti arba išjungti). Vožtuvo pavara, valdoma, pavyzdžiui, patalpų termostatu, leidžia arba neleidžia vandens srautui patekti į šildytuvą, taigi taip reguliuojamas į patalpas tiekiamos šilumos kiekis. Tačiau toks šilumnešio kontroliavimas padidina sistemos inertiškumą ir atsiranda periodų, kada šilumos tiekiama per daug arba per mažai.

Siekiant, kad oro šildytuvas veiktų efektyviai, be šilumnešio parametrų, reikia reguliuoti ir pučiamo oro kiekį.

Tai  sprendimas,  paremtas  ventiliatoriaus  našumo  valdymu  atsižvelgiant  į  patalpos  temperatūrą,  t.  y.  kuo  labiau  artėjama  prie  pageidaujamos patalpos tempe  ratūros, tuo mažesnis tampa ventiliatoriaus našumas ir apa  rato LEO šiluminė galia. Įranga visada tiekia tik tiek šiluminės galios, kiek  jos reikia esamu momentu. Taip sumažėja energijos, kurios reikia patalpoms šildyti ir kad veiktų ventiliatoriaus variklis, sunaudojimas. Taip pat suteikiama daugiau patogumo: prietaiso keliamas  triukšmas nuolat mažinamas  ir  tuo pat metu  išlaikoma pastovi temperatūra (be staigių šuolių).

Dažniausiai naudojami kelių pakopų  transformatoriniai  reguliatoriai, skirti tik tam tikram ventiliatoriaus greičiui pasirinkti. Tokio sprendimo  trūkumas  yra pučiamo  oro  temperatūros  šuoliai,  ryšio  tarp patalpos  temperatūros  ir ventiliatoriaus našumo nebuvimas bei poreikis  individualiai  nustatyti  kiekvieno  aparato  ventiliatoriaus  našumą.
Taip pat apribota galimybė automatizuoti ventiliatoriaus apsukų greičio perjungimą.

Įrangoje LEO M įdiegtas įtampos reguliatorius – jį rasite įprastos prijungimo dėžutės vietoje. Ypač trumpi laidai tarp reguliatoriaus ir variklio padidina šio sprendimo patikimumą, tačiau svarbiausia yra tai, kad ventiliatoriaus našumą galima valdyti 0–10 V signalu.

Valdymo sistemą M sudaro vienas patalpų  termostato valdymo pultas  (VNT20)  ir  sukimosi  greičio  reguliatorius.  Turint  tokį  integruotą pultą ir pasitelkiant šiuolaikinės elektronikos galimybes, galima atlikti beveik viską.
Čia apžvelgsime tik vieną sistemos M galimybę – „1“ (VNT20 darbas automatiniu režimu). Valdymo pultas turi du ratukus: vienas – temperatūrai, kitas – sukimosi greičiui, t. y. ventiliatoriaus našumui, nustatyti.
Dirbant automatiniu režimu, ventiliatoriaus rankenėlė tik įjungia įrangą.  Įjungtas  ventiliatorius  pradeda  veikti  iš  pradžių  panaudodamas 80  proc.  savo  didžiausio  pajėgumo,  o  vėliau  jo  našumas  priklauso nuo skirtumo tarp termostato temperatūros ir pageidaujamos patalpų temperatūros. Pagal šį skirtumą valdiklis mažina arba didina ventiliatoriaus greitį – tai priklauso nuo reguliavimo proceso. Sumažinus ventiliatoriaus našumą, pasikeičia į katilą grįžtančio šilumnešio temperatūra, šildytuvo šildymo temperatūra išlaikoma nepakitusi. Taigi katilas sunaudoja mažiau energijos. Įrangos darbas visą laiką optimaliai derinamas,  siekiant  sumažinti  išlaidas  ir  padidinti  patogumą.  Papildomas pranašumas yra tas, kad iki dešimties aparatų valdyti galima tik vienu integruotu valdikliu.

Tarkime, vienoje zonoje veiks penki šildymo aparatai: jeigu jie bus valdomi tradiciniu būdu, 5 x S tipo LEO FB įrangai montuojama: penki apsukų reguliatoriai, penki vožtuvai „on / off“ su pavaromis ir vienas patalpų termostatas;

 

5 x M tipo LEO FB atveju užteks vieno pulto VNT20, taigi bus sutaupoma iki 30 proc. lėšų. Kaip matome, siūloma valdymo sistema taupo lėšas ir įsigyjant įrangą. Be to, galima dar daugiau sutaupyti atliekant montavimo darbus – reikia mažiau laidų. Taip įvykdomas „nedidelis perversmas“ – sutaupoma investuojant ir gaunamas daug geresnis sprendimas.

Kadangi šildymo aparatų korpusai ilgus metus buvo gaminami tik iš me  talo, jų automatika nesikeitė. Naujoviškas požiūris į valdymą susiformavo suvienijus  įmonių  „Flowair“,  šildymo oru ekspertų,  ir  „Dasko Electronics“,   elektroninių pavarų valdymo specialistų, jėgas. Standartus  pavyko  pranokti  ir  reguliatorių  sumontavus  ant  variklio (patentuotas  sprendimas),  nes  tapo  įmanoma  aukštesnės  valdymo kokybės įeiga. Patogus ir pigesnis sprendimas – tai pranašumai, kurių reikia vartotojams, o kadangi jis jau buvo pateiktas, reikia tikėtis, kad netrukus bus pripažintas kaip standartas šioje pramonės srityje.

Reguliatorius VNT20, be anksčiau aprašytų pranašumų, turi ir kitų valdymo bei darbo režimo pasirinkimo galimybių. Be to, visos automatikos sistemos prijungimas užima mažai laiko ir yra ypač paprastas. Patobulintas VNT20 variantas yra VNTLCD – reguliatorius su tokiomis pačiomis galimybėmis, tačiau turintis įdiegtą skystųjų kristalų ekraną ir savaitės programavimo funkciją (galimybę užprogramuoti įvairius darbo režimus nustatytą savaitės dieną ir valandą). Taip pat verta paminėti, kad šildymo aparatuose, kuriuose įdiegtas reguliatorius, galima sujungti valdymą į BMS sistemą ar kitaip integruoti su kitais prietaisais, pavyzdžiui, reguliatorių PLC tvarkyklėmis, pramoniniais kompiuteriais. Atsižvelgusi į vartotojų atsiliepimus įmonė „Flowair“ pradėjo kurti naują produktų kategoriją. Ji išsiskiria ypač gerais projektiniais parametrais, modernia šildymo aparatų išvaizda ir naujovišku valdymu – tai ypač patogi naudoti ir taupi įranga.

 

UAB „Orfėjas“
Mituvos g. 5, LT-50132 Kaunas
Tel. (8 37) 373 857, faks. (8 37) 709 877
El. paštas [email protected]
Svetainė www.orfejas.lt