Skirtingai nei daugelis mano, pirčių bei saunų pamatai turi būti tvirti, įleisti į žemę iki įšalo gylio, t. y. smėlyje – iki 1,20 m, o molyje ar priemolyje – iki 1,50 m. Sunkios akmeninės, plytinės ar betoninės sienos statomos ant juostinių gamtinio akmens, tinkamai degtų plytų bei gelžbetonio pamatų. Silikatinės plytos pamatams netinka.
Rąstinė pirtis ar sauna pasižymi geriausiomis eksploatacinėmis ypatybėmis, nes rąstinėms sienoms būdingas aukštas šilumos nepralaidumas, todėl joms nereikia papildomos šilumos izoliacijos. Be to rąstinės sienos sukuria pirties viduje jaukumo jausmą bei komfortą, žmogaus bei gamtos vienybės pojūtį. Rąstinės pirtys dažniausiai statomos ant betoninių ar plytinių stulpinių pamatų, iškylančių virš žemės paviršiaus iki 200–500 mm.
Rąstinės saunos pamatai: a – stulpiniai; b – juostiniai gelžbetoniniai, surišti betoninėmis plytomis, kurios tarnauja kaip pagrindas grindų montavimui.
Taikant juostinius pamatus užtikrinama efektyvi grindų ventiliacija, todėl cokolyje iš visų pastato pusių padaromos ertmės (120 х 120 mm) Juostiniai pamatai statomi iš gamtinio akmens ir užpildomi cementu. Pamatai gali būti daromi ir iš stačiakampio ar trapecijos formos gelžbetoninių ar betoninių blokų. Pastarieji įprastai klojami ant 150 mm sutankinto smėlio pagrindo. Juostinio pamato plotis (priklausomai nuo pirties dydžio ir konstrukcijos) – 250–500 mm.
Juostiniai pamatai
Ant stulpinių ir juostinių pamatų klojama hidroizoliacija apsauganti medieną nuo puvimo.
Pirties krosniai, ypač jei ji masyvi, įrengiamas atskiras, su pirties pamatais, nesusijęs pamatas (tarp jų patariama palikti 15–25 cm pločio tarpą, kurį galima užpilti smėliu.