Austrų biuro „Coop Himmelb(l)au“ gebėjimas kurti vientisą kompoziciją ir kartu atskleisti naujoves leidžia šį architektūros kūrinį traktuoti kaip šedevrą, atskleidžiantį visą įmonės BMW pasaulį, kurį galime patirti ir mes. „BMW Welt“ pristato gamintoją visais aspektais, sujungia tradiciją su naujovėmis, emocionalumą ir tikslumą, dinamiką ir estetiką, prabangą, išskirtinumą ir atvirumą, lyderystės įsipareigojimą su olimpine dvasia ir šalia esančiu BMW bokštu. Čia bendrovė atsiveria dialogui su savo klientais, draugais, kaimynais ir lankytojais.

 

Wolfas D. Prixas, vienas projektavimo biuro „Coop Himmelb(l)au“ įkūrėjų, „BMW Welt“ projekto kūrimą nuo koncepcijos iki realizacijos lygina su sudėtinga erdvine dėlione. Bendradarbiaujant su užsakovu, BMW AG, pastatas buvo kuriamas taip, kad lankytojas jame jaustųsi tarsi koncentruotame miesto centre. Pasirinkta hibridinio pastato vizija su nuorodomis į įvairius miesto elementus. Tai ne ekspozicijų salė, ne informacijos ir komunikacijos centras, ne muziejus, bet visi šie elementai sujungti į vieną, organizuoti horizontaliai ir vertikaliai, po vienu stogu. Sujungiamos ir integruojamos turgaus aikštės (prekybinė) ir pristatymų scenos funkcijos. Taip sukuriama pretenzinga aliuzija į antikinį Atėnų akropolį, kuris buvo ne tik svarbiausias miesto akcentas ir šventykla, bet ir turgavietė, susirinkimų bei informacijos sklaidos vieta. Urbanistiškai naujasis pastatas turėjo sukurti vientisą darinį su šalia stovinčiais BMW keturių cilindrų daugiaaukščiu ir muziejumi su piltuvo formos akcentu, nors juos ir skiria kelias, ir tapti trečiuoju BMW pažangos įrodymu. Dviguba piltuvo forma, galų gale tapusi vizualiai dinamiškiausiu elementu, tapo pagrindiniu išeities tašku stogui, paremtam vos 11 kolonų, skulptūriškai sukonfigūruojančiam visą milžinišką erdvę ir sukuriančiam joje erdvines zonas. Pro stogo properšas atsiveriantys vaizdai sukuria vaizdinius ryšius su kitais BMW statiniais, taip sustiprindami menamo miesto centro įspūdį.

 

„Nuo pat pradžių norėjome kurti debesų architektūrą ir miestus, kurie nuolat keistųsi tarsi debesų formos. Man atrodo, kad eilutė iš Hermano Melville’io „Mobio Diko“ „Būtų vėjas, bet turi kūną“ yra geriausia architektūros apibrėžtis“, – teigia W. D. Prixas. Nuo 1968 m. architektų komanda „Coop Himmelb(l)au“ turėjo tikslą kurti radikaliai kitokią, dinamišką, kintančią ir nuo gravitacijos jėgų išlaisvintą architektūrą. Atradę kompiuterio teikiamas galimybes, architektai sukūrė naują projektavimo metodą, leidusį naudojantis piešiniais ir modeliais atrasti naują erdvę, ją kompiuteryje paversti trijų dimensijų kalba ir pritaikyti plėtojant naujas hibridinių pastatų formas bei struktūras. BMW organizuotas konkursas suteikė architektams galimybę realiai išbandyti šį naują metodą ir pritaikyti praktiškai. Pasak W. D. Prixo, hibridinis pastatas – tai daugiau nei tiesiog kiautas funkcijoms, daugiau nei funkcinis miesto blokas. Tai ateities miestas. Būdamas viešas, objektas ne tik yra įmonės prekių ženklas, bet ir reprezentuoja viso miesto didesnę „pridėtinę vertę“, perinterpretuodamas viešosios erdvės koncepciją. Anoniminiame miesto organizme jis tampa vienu identifikacijos taškų, tarsi šachmatų figūros baltame informacinės visuomenes triukšme paliekančios juodų ir baltų laukelių pėdsaką.

Pagrindiniai erdviniai prioritetai „BMW Welt“ skiriami kuriant žvilgsniui laisvas linijas, vizualias sąveikas tiek tarp atskirų elementų viduje, tiek ir su pastato aplinka. Skaidraus stiklo fasadai atveria 1972 m. statyto Olimpinio parko su žymiuoju Günterio Behnischo suprojektuotu ir novatoriaus Frei Otto inspiruotu membraniniu tentu virš stadiono kraštovaizdį. Administracinis BMW pastatas – žymusis Karlo Schwanzerio keturių cilindrų daugiaaukštis – „pagerbiamas“ specialiu „gestu“: per stiklinį pleištą stoge iš vidaus, stovint tam tikruose taškuose, matomas visas daugiaaukštis.

 

Pastato centre suprojektuota spiralinė automobilių pristatymo struktūra, suformuojanti erdvinį ir funkcinį centrą, o visi su šia funkcija susiję procesai išdėstyti visuose pastato lygmenyse. Nauji automobiliai pristatomi per apatinį aukštą iš specialaus kiemo. Čia taip pat suprojektuotos automobilių plovyklos, mechanikų dirbtuvės, galutinių spalvos peržiūrų ir valymo aikštelės, vienos dienos pakeliama automobilių saugojimo aikštelė, skirta 250 automobilių (didžiausias vienos dienos automobilių pardavimo skaičius). Galutinis automobilių pristatymo procesas nuo lankytojų akių paslėptas požeminėje platformoje. Automobiliai čia permatomuose stiklo elevatoriuose transportuojami į tikrąjį pristatymo lygmenį, pramintą „Premiere“, esantį pastato centre ir matomą iš visų jo dalių. Ši zona taip pat dažnai vadinama „Marina“, nes automobiliai pirkėjui pristatomi besisukančiomis platformomis, nuo kurių jie jau gali išvažiuoti iš pastato didžiulėmis
rampomis.

 

Kadangi „BMW Welt“ pirmiausia yra viešas pastatas, kai kurios zonos prieinamos tik automobilių pirkėjams. Jiems skirtas viešbutis, poilsio lygmuo („Lounge“), integruotas stoge ir neįtikėtinai pakibęs virš pristatymo zonos, paremtas tik komunalinėmis šachtomis ir viena kolona. Laipsniškai besileidžiančiais laiptais, jungiančiais poilsio lygmenį su „Marina“, pasiekiamas tikrasis perdavimo punktas. Čia vizualiai ištirpsta riba tarp eksterjero ir interjero.

 

Kita svarbi pastato funkcija sukoncentruota šiaurinėje pastato dalyje – forume. Čia sukuriama erdvinė ir vizualinė integracija sujungiama su visiška funkcijos nepriklausomybe. Pagrindinė forumo dalis – auditorija, skirta 800 asmenų. Dėl čia įrengtų įvairaus aukščio hidraulinių platformų auditorija gali būti naudojama tiek kasmetėms BMW AG spaudos konferencijoms, tiek ir klasikinėms teatro pjesėms. Čia įrengti pakeliami vartai, kuriuos galima nuleisti už scenos ir forumą sujungti su pagrindine sale, taip sukuriant didžiulę erdvę renginiams. Auditorija sukurta erdvės erdvėje principu, tad, uždarius vartus, renginių garsai nepasiekia pagrindinės salės, o tai leidžia surengti kelis paralelius renginius vienu metu. Forumas pasiekiamas iš konferencijų salės pusės, kuri išsikišusi į išorę apie 20 m nuo pagrindinio forumo bloko ir dominuoja šiaurinėje pastato perspektyvoje. Konferencijų patalpos gali būti lengvai transformuojamos ir pritaikomos įvairioms reikmėms, naudojant mobilias sienas. Po forumo struktūra, matoma virš žemės, suprojektuoti apatiniai aukštai su vilkikų krovimo rampomis, maisto gaminimo virtuvėmis, artistų persirengimo kambariais, vertėjų kabinomis, saugojimo patalpomis ir aptarnavimo kambariais.

 

Pietvakariuose esantis „bokštas“, atsiveriantis iš Olimpinio parko, reprezentuoja patį daugiafunkciškumą. Čia integruotos patalpos su atsiveriančiais vaizdais į pagrindinę salę ir Olimpinį parką, suprojektuoti vidiniai ir išoriniai takai bei terasos. Šalia dviejų pagrindinių restorano patalpų yra parodų ir pardavimo aukštai, taip pat administracinės ir darbinės patalpos 200 žmonių, jaunimo zona vaikams ir paaugliams. Visas bokštas pasiekiamas iš krovimo kiemo.

 

Daug dėmesio buvo skirta keturiems požeminiams pastato aukštams – iš jų turi būti sklandžiai pasiekiami visi restoranai, čia taip pat integruoti 600 vietų stovėjimo aikštelių lygmenys, patekti į pagrindinę salę galima 16 grupių liftais. Požeminės patalpos sudaro 46 000 kv. m pastato plotą, dvigubai didesnį nei antžeminis.

 

Dvigubo piltuvo formos pastato dalyje esančios patalpos taip pat išsiskiria daugybe funkcijų. Čia suprojektuota kelis lygmenis apimanti renginių zona, galima įrengti maitinimo patalpas, suformuotos besisukančios platformos ir įvairiems renginiams reikalinga infrastruktūra. Numatyta galimybė eksponuoti automobilius. Visa dvigubo piltuvo struktūra urbanistiniame kraštovaizdyje veikia kaip skulptūra, pereinanti ir išsiplečianti į tarsi ore pakibusią, debesį imituojančią 16 000 kv. m stogo struktūrą. Visos statinio viduje esančios zonos sujungtos kabamųjų tiltų sistema, o, siekiant išvengti kolonų, tiltai pakabinami tiesiai ant sienų. Tiltas pastatą su visomis jo integruotomis ir persipinančiomis funkcijomis sujungia su išoriniu pasauliu, Lerchenauerio gatve ir už jos esančiais kitais BMW pastatais, paliekant nepertraukiamą automobilių eismą. Technologinis „debesies“ sprendimas „BMW Welt“ buvo projektuojamas kartu su vokiečių inžinieriumi Manfredu Grohmannu ir jo įmone „Bollinger and Grohmann“. Pasak inžinieriaus, pagrindinis iššūkis buvo žaidimas su gravitacija. Didžiulis stogas buvo traktuojamas tarsi penktas fasadas, tarsi atvirkščias kraštovaizdis, nusileidžiantis ir vėl iškylantis iš po juo esančios erdvės. Stogo sprendimas – tai dviejų, apatinio ir viršutinio, plieninių tinklų sistema, kurių „akies“ matmenys – 5 x 5 m. Projektuojant konstrukciją, buvo atliekami specialūs skaičiavimai, nustatytos uždengiamos zonos deformacijos ir poslinkio galimybės. Jomis remiantis, suprojektuotas dinamiškas ir kartu struktūriškai tinkamas stogas.

 

Viršutinės santvaros tinklas suprojektuotas išgaubtas į viršų, kompensuojant jo negatyvų svorį, ir spaudžia apatinį, atitinkantį po juo esančias struktūras ir jų paviršius. Galutinis rezultatas buvo pakoreguotas atsižvelgiant į tam tikroms vietoms tenkančias apkrovas. Tarpusavyje abu stogo sluoksniai sujungiami įstrižomis santvarinėmis atramomis. Tai leido sukurti lengvą ir efektyvią didžiulę stogo konstrukciją (28 m aukščio ir 45 m pločio plačiausioje vietoje), kuriai realizuoti nereikia ypatingų medžiagų. Vertikali stogo atrama buvo sukurta naudojant A formos atramas, išdėstytas 8 m atstumu nuo stogo briaunos, pastato viduje. Kita atrama buvo perkelta į dvigubo piltuvo formos dalį ir į poilsio lygmenį, sumontuotą kaip atskira struktūra. Norint išgauti stogo kaip sklendžiančio debesies struktūros efektą visos A formos atramos buvo integruotos atliekant interjero projektavimo darbus, tad prisireikė vos kelių papildomų laikančiųjų kolonų. Labiausiai dėmesį traukianti dviejų piltuvų formos struktūra buvo sukurta naudojant horizontalius žiedus ir dvi kylančias įstrižas spiralės formos juostas, besisukančias ta pačia kryptimi. Taip sukuriamas didesnis dinamiškumas. Ant piltuvo susidarančios tinklo „akys“, kurių dydis suderintas su stogo tinklo matmenimis, dar perskirtos įstrižai ir sudaro vientisos, į piltuvą susisukančios lakios struktūros įspūdį. Stiklo ir metalo lakštais dengti fasadai ir taip pat išspręsti interjerai su lankytoju žaidžia savotišką žaidimą, panaikinantį ribas tarp išorės ir vidaus. Iš išorės atrodanti tarsi didžiulė pakibusi sidabrinė forma, iš vidaus struktūra įtraukia spiralių ir kabamųjų tiltų dinamika.

Pats pastatas ne tik atrodo organiškas. Struktūra sukurta taip, kad jai reikėtų kuo mažiau energijos ir kad ji naudotų kuo didesnius natūralius išteklius. Fasadai padengti glazūruotomis, nedidelį šiluminį laidumą turinčiomis plokštėmis, tad sukuriama pakankama šiltinamoji izoliacija ir palaikoma reikiama paviršiaus temperatūra.
Pats pastatas „BMW Welt“ su savo atviromis, erdviomis ir šviesiomis vidaus erdvėmis padiktavo nestandartinį sprendimą – didžiules erdves šildyti ir vėsinti pastato konstrukcijų paviršiais. Apie 5 000 kv. m plote buvo sumontuota „Uponor“ šildymo ir vėsinimo sistema grindų ir lubų paviršiais su 25 x 2,3 mm vamzdžiais PE-Xa, skirstomaisiais kolektoriais ir oro užuolaidomis išskirtinio, ekstremalesnio vidaus klimato zonose. Sistemos tikslas buvo sukurti nuolatinę, visose pastato dalyse palaikomą vidaus temperatūrą. Kontrolės sistemos elementai visais metų laikais užtikrina nuolatinio reikiamo vidaus klimato parametrus. Šaltesniais metų mėnesiais pastato grindų konstrukcijose sumontuota sistema cirkuliuoja 34 °C temperatūros vanduo, todėl skleidžiama švelni ir maloni, oro sūkurių nesukelianti mažos spinduliuotės šiluma. Be to, tai ir mažesnių šildymo išlaidų sistema. Šiltesnėmis dienomis sistemoje sukuriama dar žemesnė 17 °C temperatūra atvėsina grindis, todėl didelėse erdvėse palaikoma maloni žema patalpų temperatūra. Pastatui šildyti reikalinga šiluma generuojama ir gaunama iš Miuncheno centrinės šildymo sistemos.

 

Grindų ir kai kurių sienų struktūros išsiskiria didesnėmis šilumos kaupimo galimybėmis, taip pastate atsiranda didžiulių vidinių zonų, neapsaugotų nuo išorinių veiksnių (žemos temperatūros, saulės spindulių) tik iš viršaus. Susidarantys karšto oro gūsiai arba temperatūros nuotekos išleidžiami tiesiai į išorę per kelių lygio stogo konstrukciją, neužteršiant apačioje esančių naudingų zonų. Statyba buvo organizuota taip, kad pastato ventiliacija vyktų tiesiai per didžiulius sienų plotus ir iš dalies per stogo kraštus. Dideli vakarinių sienų plotai gali būti atidaromi lauke esant nuo +5 iki +20 ⁰C temperatūrai. Esant žemesnei temperatūrai, vykdoma dalinė ventiliacija, o lauko temperatūrai pakilus aukščiau +20 ⁰C stikliniai paviršiai gali būti iki galo atidaromi, taip suvienodinant pastato vidaus ir išorės temperatūras.

 

Tuo metu, kai pastate vyksta natūrali ventiliacija, oras sušyla nuo viduje esančių šilumos atsargų, o aeracija organizuojama iš viršaus į apačią. Pastatą privaloma uždaryti tik šalčiausiu žiemos periodu ir pačiu karščiausiu metų laiku. Natūralios ventiliacijos elementai daugiausia nukreipti į Olimpinį parką. Jo augalija iš dalies sulaiko dulkes ir palaiko vėsą. Taip į pastatą tarsi inkorporuojama aplinkinė žaluma ir jis tampa dar patrauklesnis lankytojams.

 

Kadangi stogas dėl savo reikšmės emocinei pastato „kalbai“ projektuojant buvo traktuojamas kaip penktas fasadas, reikėjo išspręsti klausimą, kaip įmontuoti saulės kolektorius pietinėje pastato dalyje. Nustatyta, kad vertikaliai sumontuotų saulės kolektorių naudingumas per metus net 16 proc. didesnis nei sumontuotų horizontaliai. Specialių juodo stiklo saulės kolektorių pasirinkimas beveik leido išlyginti šį skirtumą. Žiemą, kai tarp kolektorių nesusidaro šešėlių zonos, tapo beveik įmanoma išvengti dėl sniego sankaupų atsirandančių energijos nuostolių. „BMW Welt“ instaliuota saulės energijos kolektorių sistema sudaro apie 8 000 kv. m plotą, 3 660 saulės kolektorių, integruotų į nerūdijančiojo plieno plokštėmis dengtą paviršių, esantį aukščiau stogo drenažo lygmens, pagamina apie 810 kWp. Taip išvengiama vizualių briaunų ir iškilumų ant stogo paviršiaus.

 

Elena Nekrošienė
Parengta pagal „Coop Himmelb(l)au“ medžiagą