Požeminės šalčio saugyklos

Pastaraisiais metais Lietuvoje bei kitose Šiaurės Europos šalyse sparčiai auga energijos poreikis pastatams aušinti. Didele dalimi šalčio poreikiai yra susiję su:

· didėjančiais komforto reikalavimais;

· didesnių stiklinių fasadų ploto pastatuose atsiradimu (daugiau šilumos priteka spinduliavimo būdu);

· didėjančiu informacinių technologijų (IT) įrangos naudojimu tiek biuriuose, tiek namuose;

· gausėjančia telekomunikacijų įrenginių atsiradimu;

· sparčiai besivystančių vėsinimo technologija (tai lėmė jų atpigimą);

· klimato atšilimu.

Šiuo metu patalpos aušinamos elektrą naudojančiais įrenginiais: čileriai ir šaldymo mašinos yra pagrindiniai šalčio nešėjai. Paprastai jie (šaldymo mašinos, čileriai) yra varomi elektros energija, kurios faktoriaus vidurkis svyruoja nuo 2 iki 4. Tai reiškia, kad iš 1 kWh elektros energijos galime pasigaminti 2–4 kWh šalčio.

Požeminės šiluminės energijos saugyklos (angl. Underground Thermal Energy Storage; sutrumpintai UTES) vienas iš problemų sprendimo variantų, suteikiantis galimybes mažinti energijos sąnaudas. Naudojant natūralius šalčio šaltinius sezoniškai ar nakties metu, elektros energijos suvartojimas žymiai sumažėja. Tuomet mažiau teršiama aplinka, nes mažiau išmetama nuodingų dujų į atmosferą, ypač tai aktualu kovojant su globaliniu atšilimu ir nykstančiu ozono sluoksniu.

Požeminių šalčio saugyklų sistemos yra naujovė daugelyje Europos šalių, tačiau sėkmingai plėtojama Skandinavijos šalyse. Lietuvoje tokių sistemų dar nėra, tačiau jau atsiranda vis didesnis jų poreikis. Šiuo metu nebeįsivaizduojamas naujas statinys, kuriame nėra modernios vėsinimo sistemos.

yra Kita

Povandeninė archeologija be vandens