Pramoninių nuotekų valymui naudojamų geležies koaguliantų tyrimas
Geležis, manganas, cinkas, nikelis ir kobaltas praktiškai visiškai sugaunami hidroksidų nusodinimo metu. Tačiau gyvsidabrio, kadmio ir švino, o taip pat esant organiniams kompleksodarams, nusodinimas yra lėtas ir sunkus. Kartais prieš cheminį nusodinimą būtinas chloravimas (prisotinimas chloru), sudėtingų metaloorganinių kompleksinių junginių suardymui [Šidlauskienė, 2005].
Esant nuotekose dviem ir daugiau metalų, optimalus kiekvieno metalo jono nusodinimo pH gali skirtis. Iškyla problema nusodinant vieną ar kelis metalus atskiroje talpoje prie vieno pH ir apdorojant nuotekas prie kito pH. Turi būti nustatyta optimali pH reikšmė, kuri užtikrintų gerą, nors ir ne maksimalų nuotekose esančių metalų jonų pašalinimą.
Hidroksidų nusėdimas kylant pH sudaro sąlygas, kai hidroksidai, turintys žemą tirpumą, ilgo nusodinimo (4-8 h) metu virsta nuosėdomis. Nėra pH reikšmės prie kurios visi sunkiųjų metalų jonai virstų hidroksidais. Esant pH 10,0 (nusodinant natrio hidroksidu), pasiekiamas gilus vario , geležies ir nikelio nusodinimas, tačiau trivalentis chromas ir dvivalentis cinkas yra amfoteriški metalai, kurie esant tokiai pH reikšmei vėl sugrįžta į nuotekas [Dvarionienė, 2001].
Ypatingai problematiškas galvaninių nuotekų valymas nuo šešiavalenčio chromo. Daugelis autorių nurodo, kad chromo turinčias nuotekas, prieš apdorojant kalkėmis, būtina redukuoti natrio sulfatu, natrio bisulfitu, geležies sulfatu, geležies chloridu arba metaline geležimi. Be išvardintų reagentų galimą paminėti rečiau naudojamus – sieros oksidas, natrio tiosulfatas, natrio ditiosulfatas, hidrozinas, natrio hidrosulfitas. Redukuojant šešiavalentį chromą į trivalentį, chrominius nutekamuosius vandenis paprastai atskiria ir nukenksmina atskirai [Šidlauskienė, 2005; Бабенков, 1977; Taršos, 2005].
Šešiavalentį chromą būtina redukuoti į trivalentį, nes tik trivalenti gali sudaryti hidroksidus, kurie yra mažai tirpūs ir apdoroti flokuliantu gali greitai nusėsti [Бабенков, 1977].