Klaipėdos universiteto užsakymu pradėtai rengti naujo teritorijos Herkaus Manto g. 84, vadinamojo Studentų miestelio, detaliojo plano koncepcijai uostamiesčio Tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė, nors politikams ir kilo klausimų dėl automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo, transporto srautų nukreipimo bei pačios teritorijos aptvėrimo.
Koncepciją pristačiusi projekto vadovė V. Mureikienė teigė, jog galiojantys planavimo dokumentai koreguojami pasikeitus Universiteto plėtros prioritetams ir numatomos ES investicijos į integruoto mokslo centro „Jūrinis slėnis“ statybą. Rengėjai sakė Studentų miestelyje neplanuojantys radikalių pokyčių. Beveik 24 hektarų ploto sklype išlieka keturios pagrindinės zonos: istorinė, mokslo, rekreacinė ir gyvenamoji. Kieviena iš jų formuojama kuriant jaukias uždaresnes aikščių, poilsio vietų erdves.
Istorinė zona, kurios pastatų kompleksas pripažintas kultūros paveldo vertybe,- akentuojama kaip visos teritorijos dominantė, su kuria neturėtų konkuruoti naujosios statybos pastatai. Tam, kad būsimieji statiniai neužgožtų istorinio komplekso, projektuotojai koncepcijoje numatė jų aukščių ribojimus.
Pagal parengtą koncepciją KU miestelyje turėtų dominuoti pėstieji, personalo ir studentų transporto stovėjimo aikštelės bei daugiaaukštė saugykla siūlomos prie išorinių sklypo ribų, išskyrus 180 vietų stovėjimo aikštelę greta būsimųjų studentų bendrabučių komplekso. Per teritoriją nutiesta gatvė, anot projekto autorių, skirta tik minimaliems aptarnaujančio transporto srautams.
Universiteto prorektorius Rimantas Didžiokas teigimu, pateikta koncepcija tenkina mokslo įstaigos lūkesčius. Kadangi sutartys dėl „Jūrinio slėnio“ projekto finansavimo jau pasirašytos, norima kuo greičiau pradėti naujo mokslo komplekso, planuojamo greta jau esamo naujų auditorijų centro, projektavimą bei statybas. R. Didžiokas vylėsi, jog dar šiemet turėtų prasidėti ir 900 vietų studentų bendrabučių komplekso statybos. Rekreacijos zona, kurioje numatyti sporto objektai, ateityje, anot Universiteto atstovo, turėtų būti plėtojama privačių investuotojų lėšomis.
Pristatyta koncepcija sulaukė prieštaringų Teritorijų planavimo komiteto narių vertinimų. Komiteto vadovas V. Greičiūnas svarstė, jog jeigu miestelyje norima tvarkos, projektuotojai turėtų pagalvoti apie teritorijos aptvėrimą. Tokiai nuomonei prieštaravo komiteto narys M. Usonis. Anot jo, pats numatomas teritorijos užstatymas kuria uždarumo įspūdį, o ši vieta turėtų būti gyvybinga, prieinama visiems miesto gyventojams.
V. Greičiūnas suabejojo, ar geras sprendimas automobilių stovėjimo aikšteles „iškelti“ į teritorijos pakraščius. Jo nuomone, nebūtų nieko blogo, jeigu mašinos būtų statomos ir planuojamoje atkurti istorinėje aikštėje. „Per šventes, renginius automobilių čia neturėtų būti, tačiau įprastom dienom aikštė galėtų būti universalesnė“,- sakė V. Greičiūnas. Atsakydamas į tokį siūlymą, KU prorektorius R. Didžiokas išreiškė viltį, jog kol bus įgyvendinti šie projektai, galbūt visuomenė jau bus pasikeitusi ir daugiau vaikščios ar važinėsis dviračiais, o ne automobiliais.
Skaudūs biudžeto skaičiai
Teritorijų planavimo komiteto nariams buvo pristatytas 2010-ųjų Klaipėdos miesto biudžeto projektas, kurį artimiausiame posėdyje turėtų svarstyti uostamiesčio Taryba. Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė informavo, jog 2010 metų biudžeto išlaidos miesto planavimui mažinamos, kaip ir daugeliui kitų sričių. Miesto urbanistinio planavimo programai įgyvendinti projekte siūloma skirti 1011,4 tūkst. Lt, net 1395,7 tūkst. Lt mažiau nei 2009-aisiais. Numatytų teritorijų detaliųjų planų rengimui siūloma skirti 720 tūkst. litų, net 300 tūkst. Lt mažiau nei pernai. Politikai teiravosi, ar dėl mažinamo biudžeto nesustos pradėtas gyvenamųjų kvartalų detaliųjų planų rengimas. Urbanistinės plėtros departamento direktorius K. Macijauskas pripažino, jog šis procesas lėtės, juolab kad iš šių metų biudžeto Savivaldybei teks sumokėti skolas už praėjusiais metais parengtus projektus. Biudžeto projektą jis pavadino skaudžiu. A. Špučienės teigimu, esant tokiai padėčiai būtiniems projektams rengti bus ieškoma ES fondų paramos.