UAB „Gerhard Petri“ specialistų teigimu, šiandien rinkoje egzistuoja daug racionalių sprendimų, tačiau tik nedaugelis užsakovų, net ir įsigiję kokybišką bei funkcionalią įrangą, tinkamai ją sumontuoja. Netinkamai pritaikytus sprendimus šiandien galime matyti biuruose, viešbučiuose, mokymo įstaigose ir pan. Pavyzdžiui, kalbant apie sistemą „OfiblockPlus“, reikiapripažinti, kad šis itin racionalus sprendimas po „išradingo“ montavimo dažnai tampa nereikalinga investicija. Bendrovės direktoriaus Vidmanto Melniko teigimu, taip dažnai atsitinka ir su kitais įmonės siūlomais sprendimais.

Teko ne kartą matyti mokymo salėse prie ekranų sumontuotas dideles aliuminines instaliacines kolonas, kurių kaina apie 3–4 tūkst. litų, o dėžutei, kainuojančiai apie 100–250 litų, lėšų pritrūksta. Vėliau bandant sutaupyti visa kita sumontuojama labai netvarkingai. Tačiau nusprendus taupyti galima rasti daug racionalesnių išeičių, pavyzdžiui, kištukinius lizdus galima įkomponuoti pačiame ekrane.

 

Reikėtų pasakyti, kad vis dėlto daug kas priklauso ir nuo galutinio vartotojo. Jei jis išsilavinęs, išmano elektros montavimo darbus – gali tiksliai įvardyti, ko jam reikia, ir perteikti tai projektuotojui. Nors neretai ir patys projektuotojai neatlieka savo darbo tinkamai. Visa tai daugiausia vyksta dėl informacijos trūkumo.

 

Galutinis užsakovas dažniausiai nebendrauja su tiekėju ir tai didelis trūkumas. Jis visada labiau linkęs pasitikėti statybininkais, kurių pagrindinis tikslas – uždirbti pinigų. Viena vertus, kuo projektas brangesnis, tuo jiems geriau. Tačiau kadangi užsakovas dažniausiai nori sutaupyti, vadinasi, bandoma taupyti montavimo metu. Užsakovas pasikliauja montuotojais, kurie jam įteigia, kad montavimo metu nepaisydami projekto jie gali rasti daug pigesnių būdų, kaip tai įgyvendinti. Tada, susigundęs idėja sutaupyti, užsakovas padaro klaidą ir atriša jiems rankas, o montuotojai savo ruožtu ima vietoje „išradinėti dviratį“, naudodami kuo pigesnes, daugeliu atveju tarpusavyje nederančias medžiagas. Statybininkas tampa nebesuinteresuotas ateiti pas mus, nes jis žino mūsų gaminių kainą, supranta, kad jeigu taikys visas medžiagas taip, kaip nurodyta projekte, nepavyks papildomai sutaupyti, t. y. uždirbti.

 

Nesinorėtų tikėti, kad projektuotojai visuomet suprojektuoja blogai. Matyt, viską lemia sąmata, kuri iš pradžių būna vienokia, o užsakovui pasitelkus statybininkų „išradingumą“ – visiškai kitokia. Ilgainiui visada išaiškėja, kad užsakovas nieko nesutaupė, jam prireikia dar kartą investuoti, tenka skirti dar tiek pat lėšų klaidoms atitaisyti. Ne kartą teko matyti, kaip mūsų bendrovės siūlomi sprendimai naudojami visiškai ne pagal paskirtį. Tokiems montuotojams svarbiausia tik atlikti darbą, o išnaudoti medžiagas pagal paskirtį, kad jos būtų funkcionalios, jie nesistengia.

Užsakovui rekomenduojame turėti savo atstovą ar darbų priežiūros vadovą. Atlikus užduotį, pavyzdžiui, prijungus aparatūrą, reikėtų patikrinti, ar laidai atitinka numatytas kategorijas, ar jie tinkamai sumontuoti, ar netrukdys prijungti kitus įrenginius ir pan. Pavyzdžiui, mūsų siūlomos grindinės instaliacijos dėžutės „Cimabox“ gali būti dviejų gylių. Kai sąlygos leidžia, tokią dėžutę galima sumontuoti kiek įmanoma giliau, tuomet nesvarbu, ką jungsite – maitinimo bloką, telefono ar vertikalaus prijungimo kištuką, – dėžutė tvarkingai užsidarys. Tačiau, kai grindinės instaliacijos dėžutė sumontuojama mažiausiame gylyje ir dar pasirenkama vadinamoji mažesnio gylio dėžutė, jos net nepavyksta uždaryti.

Kita dažnai kylanti problema – per trumpi laidai. Iki šiol nėra apskaičiuota, kurioje vietoje patogiausia montuoti šias dėžutes. Iš pradžių užsakovai patalpose paprastai dar neturi baldų ir nebūna apsisprendę, koks turėtų būti baldų išdėstymas, erdvių paskirstymas, tad įsigiję baldus dažnai pamato, kad instaliaciją reikėjo suprojektuoti visai kitaip. Tuomet viską pertvarkyti būna jau per vėlu, todėl tenka bandyti tai spręsti kitais būdais, kurie, be abejo, nėra tokie racionalūs. Todėl svarbu, kad projektuotojas turėtų patirties ir būtų ne tik konstrukcijos projektuotojas, išmanytų medžiagas bei technologijas, bet ir turėtų interjero dizaino žinių. Be to, projektuotojas tinkamai atlikti savo darbą gali tik tada, kai užsakovas tiksliai žino, ko jam reikia.

 

Dažnai užsakovai, ypač didesnėse organizacijose, nėra apsisprendę, o ir laiko tam neturi, todėl pagaliau nutinka taip, kad visos sumontuotos sistemos, kad ir kokios kokybiškos jos būtų, neatitinka savo funkcijų, tad vėliau laidus tenka išvesti kur nors pro šoną ir pan. Atsiranda daug nepatogumų. Plastikinės laidus dengiančios briaunos jų nenukerta, bet juk laidą gali prispausti ir nukirsti kiti daiktai. Žinoma, kadangi kalbame apie plastiką, žmogaus gyvybei tai nepavojinga, tačiau pavojus kyla prijungtai aparatūrai. Nuo trumpo sujungimo, viršįtampio ar srovės nuotėkio pastaroji gali sugesti arba, kai tai nutinka duomenų perdavimo kabeliui, tenka ieškoti kito kabelio ir kurį laiką įranga neveikia, o tai jau nemaža problema.

 

Tokiu atveju gali pagelbėti „OfiblockPlus“. Pavyzdžiui, kai nukrypstama nuo suprojektuotų atstumų ir auditorijos tribūna atsiduria 20 cm toliau nuo stalo, nei numatyta iš pradžių, galima taikyti „Ofiblock“. Tuomet laidai klojami po specialiais mechaniniam poveikiui atspariais aliumininiais grindiniais kanalais ir privedami iki „OfiblockPlus“, prijungto prie stalo krašto.

 

„OfiblockPlus“ sukurtas taip, kad sistemą būtų galima įvairiai ir lengvai pritaikyti, montuojant skirtingos paskirties jungtis šiuolaikiniuose biuruose. Visi skirtingi jungimo technologijų moduliniai dizaino elementai kruopščiai išanalizuoti, todėl „OfiblockPlus“ labai optimaliai naudojami ir įvairiai pritaikomi darbo erdvėje.

 

Blokai „OfiblockPlus“ gali būti pritaikomi skirtingoms instaliacinėms sistemoms jungti su tvirtinimo priedais. Pasitelkus skirtingus tvirtinimo elementus, šį bloką, atsižvelgiant į poreikius, galima sumontuoti penkiais skirtingais būdais: tvirtinant ant stalo, po juo, ant sienos, po sumontuotomis dvigubomis grindimis ir ant po stalu esančių biuro baldų sienelių. Blokų „OfiblockPlus“ tvirtinamieji laikikliai, panaudoti šioje sistemoje, užtikrina funkcionalumą, skirtingos jungiamosios jų dalys pritaikomos atsižvelgiant į jungiamosios instaliacijos ypatybes ir tam tikrų erdvių poreikius.

 

Kalbant apie instaliacines kolonas, reikia pasakyti, kad čia irgi susiduriama su daugybe problemų bei nesusipratimų. Atrodo, mes tiek daug investuojame į tas instaliacines kolonas, kad jos būtų funkcionalios, atitiktų paskirtį, o vartotojas turėtų galimybę sujungti kiek galima daugiau įrenginių, bet pasirodo, kad dažniausiai dėl patirties bei standartų nebuvimo nepavyksta to atlikti tinkamai. Pavyzdžiui, itin aktualus kištukinių lizdų skaičiaus klausimas. Vieniems užsakovams užtenka trijų kištukinių lizdų, kitiems ir aštuonių maža. Iš patirties galiu pasakyti, kad prie planuojamo kištukinių lizdų skaičiaus visuomet reikėtų pridėti dar 50 proc. Tačiau paprastai jau antrą dieną po montavimo užsakovai dar papildomai prijungia trijų lizdų ilgintuvą, o prie jo dar krūvą laidų. Tokiu atveju kolona nebeatlieka savo paskirties. Natūraliai kyla klausimas, už ką mokami pinigai? Ar tam, kad vėliau tektų neracionaliai taupyti, ar dėl to, kad norime naudotis išbaigtu, racionaliu sprendimu?

Šiandien mūsų bendrovė siūlo didžiausią adapterių pasirinkimą – nuo optikos iki šeštos kategorijos duomenų perdavimo adapterių (standartas – 45x45 mm). Adapterių sistema mums leidžia galutinį įrenginį prijungti tvarkingai ir užtikrinti, kad eksploatacijos metu jis neges, nekils neišsprendžiamų prijungimo ar tvirtinimo problemų ir pan. Svarbu, kad vartotojui būtų sukuriama galimybė prijungti kuo daugiau įrenginių ir, be abejo, kad tai būtų atlikta techniškai tvarkingai. Tačiau man pačiam teko ne kartą matyti visiškai kitokį vaizdą. Pavyzdžiui, mokymo įstaigose vaizduokliams prijungti skirti „PC“ lizdai įmontuojami į stalą, kai šiuo atveju to daryti visai nereikia. Pavyzdžiui, sistemoje „OfiblockPlus“ tai jau numatyta, pagaliau net nebūtina taikyti šį sprendimą, galima sumontuoti atskirus adapterius pačioje kištukinių lizdų sistemoje. Bet dažniausiai žmonės to nežino arba mano, kad techniškai to padaryti neįmanoma. Adapteriais galima sukurti visą multimedijos įrangos prijungimo sistemą, taikyti specialius mikrofonams, garsiakalbiams, maitinimo, duomenų perdavimo, garso, vaizdo bei vaizduoklio „PC“ jungtims skirtus adapterius.

 

Reikia tikėtis, kad pamažu požiūris į tokius sprendimus keisis, tačiau šiandien netvarkingai sumontuota instaliacija, jau nekalbant apie netinkamą eksploataciją, –itin dažnas atvejis. Be to, reikėtų paminėti ir tai, kad iš dalies tokia padėtis susiklostė dėl mūsų šalies užsakovams būdingo bruožo – nereiklumo. Ši savybė šiuo atveju tampa vienu iš neigiamų veiksnių. Užsakovai retai iki galo pasidomi apie įsigytos sistemos galimybes bei eksploataciją, žiūri į tai gan atsainiai, lyg jiems tokie sprendimai būtų neįdomūs ir nereikalingi. Tačiau kai žmonės pasiūlymą išklauso iki galo, pasirodo, kad jiems tai itin aktualu.

 

Ačiū už pokalbį.

Tomas Lapinskas

 

Naugarduko g. 96, LT-03202 Vilnius

Tel.: (8 5) 239 5209, 239 5208

Faks.: (8 5) 213 3306, 278 4388

Mob. 8 650 57 350

El. paštas [email protected]

Svetainė www.gph.

 

 

2007 m. Pavasaris