Valstybės parama būstui šiltinti susigundę daugiabučių gyventojai jau išleido krūvą pinigų, kad galėtų pradėti atnaujinti namą, tačiau nebesulaukia nei žadėtos savivaldybių paramos, nei paskolų iš bankų. Vieno Klaipėdos daugiabučio butuose jau buvo nupjauti senieji radiatoriai, kai paaiškėjo, kad bankai nesutinka duoti paskolos renovavimo darbams.
Pinigų nėra ir artimiausius dvejus metus nebus. Tokį pareiškimą iš Vilniaus vadovų išgirdo sostinėje įsikūrusių namų bendrijų atstovai. Kai kurios bendrijos ėmė paskolas ir išleido šimtus tūkstančių litų vien renovavimo techniniams projektams parengti, nes už tai sumokėti žadėjo savivaldybė.
Maža to, bendrijoms nugarą atsuko ir bankai – daugiabučių namų gyventojai, jau anksčiau užsitikrinę valstybės paramą ir pradėję darbus, nebegauna paskolų iš banko, kad galėtų atsiskaityti su statybininkais.
Maža to, bendrijoms nugarą atsuko ir bankai – daugiabučių namų gyventojai, jau anksčiau užsitikrinę valstybės paramą ir pradėję darbus, nebegauna paskolų iš banko, kad galėtų atsiskaityti su statybininkais.
Savivaldybė paliko ant ledo
Kai prasidėjo būsto renovavimo programa, pagal kurią valstybė įsipareigojo padengti iki pusės namo atnaujinimo išlaidų, prie programos suskubo prisidėti ir dauguma šalies savivaldybių. Dažniausiai jos siūlė padengti energetinio audito ir techninių projektų rengimo išlaidas.
Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė sukūrė programą „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ ir žadėjo 15 proc. paramą renovavimo darbams bei sumokėti už techninį projektą.
Žinia iš savivaldybės bendrijas pribloškė.
„Tik įsivaizduokite – daugiabučio gyventojai pasiėmė paskolą, kad parengtų techninį projektą, nes tikėjo, jog pinigus atgaus ir juos galės skirti pačiam namui renovuoti. Ir tokių bendrijų tikrai nemažai.
O dabar savivaldybė pareiškia, kad pinigų nėra. Gyventojai moka bankui paskolą su palūkanomis už techninį projektą ir netgi nebeturi pinigų namui atnaujinti. Jie prasiskolino, o renovavimo darbų net nepradėjo. Kas gali norėti tokiomis sąlygomis renovuoti būstą?“ – piktinosi daugiabučių bendrijas vienijančios asociacijos „Būsto rūmai“ prezidentas Juozas Antanaitis.
Išpūstas kainų burbulas
„Šita valstybinė parama būstui renovuoti yra kažkoks farsas. Vien tam, kad sutvarkyčiau namo renovavimo dokumentus ir pereičiau visas biurokratines procedūras, man prireikė poros metų. Iš tos paramos naudos gavo visi, kas netingėjo. Visi, bent kiek išmanantys statybos reikalus, supras, kad pats renovuodamas namą gali išleisti gerokai mažiau pinigų, nes pagal valdišką projektą reikalaujama samdyti būrį ekspertų, konsultantų ir visiems reikia mokėti. Buvo išpūstos ne tik projektavimo, bet ir darbų kainos.
Statybininkai žinojo, jog gyventojai pusę pinigų gaus iš valstybės ir dėl to lengvai sutiks su jų sąlygomis“, – sakė Erika Repšienė, daugiabučio sostinės Kęstučio gatvėje bendrijos pirmininkė.
Jeigu daugiabučio gyventojai namą renovuotų savo lėšomis, jie tikrai ieškotų kur sutaupyti, nes tai juk nuosavi pinigai. O valstybės lėšų niekas netaupo.
„Tik įsivaizduokite – 12 butų „chruščiovkės“ techninis projektas kainavo 76 tūkst. litų. Ir tai buvo pigiausias variantas. O iš tiesų dabar tokiam projektui parengti užtektų ir 10 tūkst. Mums iš dalies pasisekė. Kai jau turėjau sumokėti bendrovei „Carl Bro“ už techninį projektą, bankas nedavė paskolos. Tą sumą planavome pasiskolinti porai mėnesių, kol mums perves žadėtą paramą. Paaiškėjo, kad savivaldybė pinigų nebeduos, nes neturi.
Aišku, techninio projekto rengėjai mus dabar padavė į teismą už tai, kad nesumokėjome. Bet bent jau nesame pasiskolinę pinigų iš banko“, – pasakojo E. Repšienė.
Nuvylė bankas
Į dar keblesnę situaciją buvo pakliuvę vieno Klaipėdos daugiabučio gyventojai. Jie užsitikrino valstybės paramą ir pradėjo atnaujinti būstą. Butuose jau buvo nupjauti senieji radiatoriai, kai paaiškėjo, kad bankai nesutinka duoti paskolos renovavimo darbams.
„Valstybės paramos dalį gauname laiku be jokių rūpesčių, bet dabar patys susidūrėme su problema, kur gauti likusią dalį pinigų. Bankai skolinti atsisakė, artėjo žiema, o butuose radiatorių nėra.
Galiausiai susitarėme su banku, kuris pasiūlė skolintis su 12 proc. palūkanų. Tai tikrai ne dovanėlė, palyginti su 7-8 proc. palūkanomis, kuriomis skolinomės iki šiol. Bet neturime kitos išeities“, – sakė Klaipėdoje Ryšininkų gatvėje renovuojamo daugiabučio pirmininkas Sigitas Remėza.
Visoje Lietuvoje daugybė tokių bendrijų, kurios, užsitikrinusios valstybės paramą, negali tęsti pradėtų darbų, nes bankai nenori teikti paskolų – bendrijos negali užstatyti savo namo kaip turto, o be užstato bankai skolinti nerizikuoja.
„Sprendimas yra. Netrukus Vyriausybė per bendrovę „Invega“ turėtų suteikti garantijas bankams už bendrijų paskolas. Tikimės, kad su bankais pavyks susitarti ir tada renovacija pajudės.
Galiu užtikrinti, kad ta parama, kurią valstybė jau įsipareigojo skirti bendrijoms, tikrai niekur nedings. Mūsų paramą gaus visos programoje dalyvaujančios bendrijos. O jau šį mėnesį turėtume pradėti naują paramos būstui atnaujinti programą“, – tvirtino Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vadovas Valius Serbenta.
* * *
Naujas paramos projektas
* Iki šiol valstybės parama būstą atnaujinančioms bendrijoms siekė iki 50 proc. Dar dalį pridėdavo savivaldybės, kurios dažniausiai padengdavo namo energetinio audito ir techninio renovacijos projekto išlaidas.
* Maždaug metus paraiškos gauti valstybės paramą būstui atnaujinti nepriimamos, nes visa parama jau paskirstyta.
* Dar šį mėnesį ketinama pradėti naują paramos būstui atnaujinti modelį. Nuo šiol valstybė finansuos mažiau – 15 proc. renovavimo išlaidų, tačiau sukurtas fondas, iš kurio bendrijos galės gauti lengvatines paskolas. Jos bus teikiamos iki 20 metų laikotarpiui, palūkanos sieks ne daugiau kaip 3 proc. Valstybė padengs pusę išlaidų techniniams projektams rengti ir sumokės už nepasiturinčias šeimas.
* Iki šiol dauguma bendrijų, kurioms skirta parama, likusią dalį pinigų skolinosi iš bankų. Šiuo metu palūkanos siekia 12-14 proc. Prasidėjus krizei bankai išvis atsisako skolinti pinigų renovavimui.
* Apskaičiuota, kad nors formaliai bendrijos gaus kur kas mažesnę paramą, galiausiai, įvertinus ir palūkanas, renovavimas joms kainuos panašiai kaip iki šiol.
* Pavyzdžiui, bendrija ketina renovuoti namą už 1 mln. litų. Pagal senąjį modelį, ji iš valstybės gauna 0,5 mln., likusią dalį skolinasi iš banko su 10 proc. palūkanomis 20 metų. Iš viso daugiabučio gyventojai su palūkanomis sumoka apie 1,15 mln. litų.
* Pagal naują modelį gyventojai iš valstybės gaus 15 proc. paramos – 150 tūkst. litų ir 20-čiai metų skolinsis 850 tūkst. litų su 3 proc. palūkanomis. Bendrija renovavimui išleis 1,1 milijono litų.
* Fondą, iš kurio bus teikiamos lengvatinės paskolos bendrijoms, projekto įgyvendinimo pradžioje sudarys apie 1 mlrd. litų. Dalį pinigų skirs valstybė, apie 20 proc. pridės projekte dalyvaujantys bankai. Didžiąją fondo dalį – maždaug pusę visų fondo lėšų – sudarys ES parama.
Saulius Jarmalis
„Lietuvos rytas“
„Lietuvos rytas“