Restauratoriai sugrįžta į Kražių bažnyčią, XIX a. pab. visame pasaulyje išgarsėjusią pasipriešinimu carinei valdžiai ir vietinių gyventojų teisės į savąjį tikėjimą gynimu, kuris kainavo žmonių gyvybes. Pastaraisiais metais Kražių bažnyčios būklė grėsmingai blogėjo, yranti stogo danga, sutrūkinėjęs tinkas ir trupančios plytos ėmė kelti pavojų ir pačiai bažnyčiai, ir ją lankantiems tikintiesiems. Todėl 2008 m. Šiaulių vyskupijos kurijos užsakymu buvo parengta restauravimo dokumentacija ir atlikti parengiamieji darbai. Restauravimo projekto vadovė – archit. Asta Meškauskienė.
Rugpjūčio 10 d. pasirašyta sutartis dėl Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčios (Kelmės r.) apsidės šiaurinės ir pietinės zakristijų stogų bei šiaurinio bokšto restauravimo darbų su rangovu – UAB "Restauracija". Šiais metais Kražių bažnyčios restauravimo darbams skirta 445,4 tūkst. Lt. Iš jų 390 tūkst. Lt skyrė Kultūros paveldo departamentas (KPD), 50 tūkst. Lt – Kelmės rajono savivaldybės administracija, o 5 tūkst. Lt – bažnyčios parapija.
Tvarkybos darbų metu bus restauruojamas bažnyčios stogas – stogą laikančios medinės konstrukcijos, keičiama stogo danga, įvedama kritulių vandens nuvedimo sistema, restauruojami metaliniai kryžiai. Už skirtas lėšas taip pat numatyta atlikti šiaurinio bažnyčios bokšto fasado restauravimo darbus – restauruoti plytų mūrą, nutinkuoti bei pagal spalvinį sprendimą nudažyti fasadus.
Bažnyčia pradėta statyti 1757 m. pagal Vilniaus universiteto profesoriaus Tomo Žebrausko projektą. Naujos bažnyčios bei vienuolyno statybą savomis lėšomis pradėjo vienuolės benediktinės. Pastatų ansamblį sudarė vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia, vienuolyno pastatai bei mūrinė tvora su vartais. 1804 m. ir 1820 m. vizitacijos aktuose pateikiamas toks bažnyčios vaizdas – bažnyčia yra mūrinė, pailgo stačiakampio plano, stogas dengtas gontais. Bažnyčios fasado kampuose kyla du bokšteliai. Viename iš bokštų kabėjo trys varpai. Tarp bokštelių kyla aukštas frontonas, kurio viršų užbaigia didelis geležinis kryžius.
XIX a. pabaigoje caro valdžia nurodė bažnyčią su vienuolynu uždaryti ir nugriauti. Vienuolynas buvo uždarytas, o vienuolės iškeldinto į Kauną. Tačiau vietiniai žmonės, priešindamiesi caro įsakymui nuolat prie bažnyčios budėjo, neleisdami jos uždaryti. 1893 m. caro kazokų armija žiauriai išvaikė tikinčiuosius – nemažai žmonių žuvo, buvo sužeisti arba įkalinti. Bažnyčia vis dėlto buvo uždaryta, tačiau nenugriauta. Iki 1908 m. ji stovėjo uždaryta, nenaudojama ir beveik neprižiūrima, todėl per tą laiką smarkiai sunyko. 1908 m. bažnyčia grąžinta parapijiečiams, tačiau jos būklė buvo itin bloga – pastatas nebeturėjo stogo, langų, durų, altoriai buvo apgriauti, lipdiniai apirę. 1910 m. buvo atliktas kapitalinis remontas. Remonto metu bažnyčioje įrengti langai bei durys, uždengtas naujas gontų stogas, bokštai ir 2 priestatai uždengti skarda, sudėtos medinės grindys.
Aktyviai savo krašto kultūros paveldą puoselėjančios Kražių miestelio bendruomenės dėka Kražiuose pastaruoju metu restauruota daugiau istorinių objektų – prieš metus duris atvėrė restauruota bei kultūros ir turizmo reikmėms pritaikyta istorinė jėzuitų kolegija, sutvarkyta istorinė miestelio dalis.
Daugiau informacijos:
Asta Meškauskienė
Projekto vadovė, architektė
VĮ „Lietuvos paminklai“
Tel.: (8-5) 2734254, mob. (8-682) 64101
El. paštas: [email protected]
yra Kita