Tai analogų neturintis kompleksinis sprendimas, leidžiantis greitai ir efektyviai išspręsti ne tik šildomų grindų aukščio, konstrukcijų apkrovų, bet ir šildymo bei vėsinimo problemas vienu metu. Kapiliarinė šildymo sistema – itin lankstus sprendimas: ji gali būti taikoma ne tik grindims, bet ir sienoms ar luboms šildyti.

Mokytis iš gamtos – tai mokytis optimizuoti. Būtent gamta ištobulino efektyvią ir našią šilumos bei šalčio pernašos sistemą – kapiliarų tinklą. Idėja pasiskolinti šį gamtos modelį vokiečių mokslininkams kilo dar 1980 metais. Tuomet bendrovė „KaRo“ evoliucinę technologiją perkėlė į pastatus. Į žmogaus kraujotaką panaši „KaRo“ technologija efektyviai ir nekenkdama žmogaus sveikatai kontroliuoja pastatų šildymo sistemą – be oro judėjimo ir triukšmo. „KaRo“ principas – uždara plonų kapiliarinių vamzdelių sistema. Šaltas arba karštas vanduo keliauja šiuo tinklu ir sukuria komfortišką temperatūrą.

 

Nusprendusi tęsti „KaRo“ tradiciją, vokiečių įmonė „Beka“, šiandienė kapiliarinių vamzdelių demblių gamintoja, ilgainiui įsigijo šį „KaRo“ ženklą ir šiandien gamina modernias, energiją tausojančias ir komfortišką mikroklimatą užtikrinančias vėsinimo bei šildymo sistemas. Jau dešimt metų „Bekos“ sprendimai sėkmingai taikomi reprezentaciniuose biurų pastatuose, ligoninėse ir mokyklose, gyvenamuosiuose būstuose ir specialios paskirties pastatuose. Kapiliarinė šildymo ir vėsinimo sistema įdiegta ir tokiuose žymiuose statiniuose kaip „Vienos dvyniai“ (Vienna Twin Tower, architektas Massimiliano Fuksas) ar Berlyno Reichstagas.

 

Beveik visi organizmai, reguliuodami savo mikroklimatą, naudoja skysčių laidumo ir šilumos akumuliavimo ypatybes. Augaluose, gyvūnuose ir po žmonių oda skystis paskirstomas per tankų kapiliarų tinklą. „Bekos“ kapiliarinių vamzdelių sistemos forma ir funkcija orientuojama būtent į šią ištobulintą biologinę sistemą. Šaltis ir šiluma reguliuojami natūraliausiu būdu, todėl sukuriamas sveikas ir malonus patalpos klimatas. Tai ekologiška ir ekonomiška sistema – šildymo ar vėsinimo galia greitai ir tiesiogiai perduodama patalpos orui. Žema temperatūra sistemoje mažina šilumos nuostolius, o tai taupo energiją ir sąnaudas. Sumažinus kambario temperatūrą vienu laipsniu, galima sutaupyti apie 6 proc. energijos.

 

Kapiliarinis šildymas (vėsinimas) paremtas savikontrolės principu: šiltuoju metu patalpas, kuriose sumontuoti dideli langai, saulė prišildo pakankamai ir temperatūra susilygina; keičiantis oro sąlygoms, grindinio šildymo sistema iš karto prisitaiko. Šildomo paviršiaus galia patalpoje atiduodama proporcingai temperatūrų skirtumui tarp šildomo paviršiaus ir kambario temperatūros. Kadangi temperatūrų skirtumas tarp grindų paviršiaus ir patalpos labai mažas, grindinio šildymo galios atiduodama mažiau, kylant kambario temperatūrai, ir atvirkščiai – krintant kambario temperatūrai, galios atiduodama daugiau. Grindinio šildymo savikontrolės efektas nepriklauso nuo reguliavimo įrenginių ir tuo pačiu metu pasikeitusių kambario temperatūros sąlygų.

Vakarų Europoje jau dešimtmetį sėkmingai taikomas kapiliarinis šildymas Lietuvoje pradėtas diegti neseniai „Bekai“ atstovaujančios UAB „Tenko Baltic“ specialistai teigia, kad toks sprendimas itin pasiteisina dideliuose objektuose, kuriuose vienu metu reikia išspręsti šildymo ir vėsinimo problemą. Taip pat, kai kyla sunkumų sprendžiant tokių sistemų instaliavimą, prireikia išnaudoti sienas ir lubas. Kapiliarinė sistema nepakeičiama atliekant pastatų renovaciją, kai šildymo ir vėsinimo sistemos kompaktiškumas tampa vienu svarbiausių veiksnių.

 

Rinkoje tik pasirodžiusi kapiliarinė šildymo ir vėsinimo sistema netruko sulaukti užsakovų ir specialistų pripažinimo. Sistema neatima daug patalpos aukščio (10– 15 mm), nes jos tinklą sudarantys vamzdeliai, kuriais cirkuliuoja vanduo, labai ploni (3,35–4,5 mm skersmens). Montuojant sunaudojama labai mažai betono arba jo visai neprireikia, jį pakeičia, pavyzdžiui, latekso cementas ar kita niveliavimo masė (klijuojant plyteles). Montuojant vamzdelių dembliai tiesiog paklojami ant paruošto grindų (lubų ar sienų) ploto ir sujungiami. Pasirinkus kapiliarinę sistemą, išvengiama oro šalinimo problemų, nes vamzdelių dembliuose oras nesikaupia, o susidarantis spaudimas nedidelis, todėl sistema gerokai greičiau paleidžiama, reaguoja į pokyčius ir funkcionuoja (palyginti su įprasta plokštuminio šildymo ar vėsinimo sistema). Dar vienas svarbus kapiliarinės šildymo (vėsinimo) sistemos pranašumas – nedidelis svoris (1 kv. m demblio svoris – vos 0,5 kg), todėl ji neturi jokios įtakos konstrukcijoms, o montuojant atlaiko apkrovas.

 

UAB „Tenko Baltic“

Aukštaičių g. 7, LT-11341 Vilnius,

tel. (8 5) 264 3582, faks. (8 5) 264 3583,
el. paštas [email protected],

svetainė www.tenko.lt