Ne paslaptis, kad šiandien jau ir mūsų šalyje vis drąsiau kalbama apie gyvenimo komfortą, efektyvų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą ir, žinoma, ekologiją. Šie kriterijai po truputėlį tampa pagrindiniais orientyrais planuojant ne tik savo gyvenamąją erdvę, bet ir darbo aplinką. Tai nėra vien duoklė ekologijai, populiarumą tokie sprendimai įgyja visų pirma dėl racionalumo. Vienas tokių – saulės kolektoriai, dar tik populiarėjantys
Lietuvoje, tačiau jau daugybę metų intensyviai naudojami visame pasaulyje.

 

Kalbant apie saulės kolektorių taikymą, visų pirma reikėtų paminėti, kad saulės energiją galima naudoti dviem būdais: pasitelkus fotoelektrinius modulius galima gaminti elektrą, o saulės kolektoriais galima šildyti vandenį. Beje, saulės kolektoriai taip pat skiriami į du tipus – kolektorius su vakuuminiais vamzdeliais ir plokščiuosius. Šįkart skirsime dėmesio būtent plokštiesiems saulės kolektoriams, skirtiems vandeniui šildyti.

 

Pirmiausia būtų tikslinga atsakyti į klausimą, kokius gi lūkesčius iš tikrųjų galėtų patenkinti saulės kolektorių sistema? UAB „Schüco Lietuva“ specialistų teigimu, vargu ar galima tikėtis, kad įsirengus tokią sistemą visa būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti reikalinga energija būtų gaunama tik iš vieno šaltinio – saulės.

 

Saulės energiją naudojančių sistemų gamintojai yra nustatę, kad šios sistemos ekonomiškai pasiteisina tik tuomet, kai jos tinkamai pritaikomos prie konkretaus vartotojo poreikių. Šiuo atveju galioja kitos taisyklės nei projektuojant įprastą šildymo sistemą. Saulės energijos sistemos derinamos su įprastinėmis, todėl jų parametrai taikomi į vidutinių karšto vandens poreikių tenkinimą vasarą. Planuojant nedidelių vartotojų – vienos ar dviejų šeimų – gyvenamojo namo šilto vandens poreikiams tenkinti skirtą saulės kolektorių sistemą orientuojamasi į tai, kad iš saulės gauta energija patenkintų apie 50–65 proc. šiam tikslui reikalingos energijos per metus. Būtina vengti projektuoti per dideles sistemas, nes tokiu atveju saulė, tiesa, nors ir patenkintų didesnę dalį energijos poreikio, tačiau sumažėtų sistemos išnaudojimo lygis ir padidėtų įrangos kaina.

 

Pasak UAB „Schüco Lietuva“ specialistų, norint, kad saulė tenkintų apie 60 proc. karštam vandeniui ruošti reikalingos energijos poreikio, vienam asmeniui skiriamas reikalingas saulės kolektorių naudingas plotas turi sudaryti apie 1,3 kv. metro. Taigi keturių asmenų šeimai reikalingas kolektorių plotas yra 5–6 kv. m, vadinasi, tokiu atveju reikalingi mažiausiai du kolektoriai.

 

Norint, kad saulės energija būtų naudojama ir namui šildyti, sistemos projektavimo metu turi būti planuojama, kad saulės energija užtikrins 15–25 proc. bendro energijos poreikio šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Tokiu atveju reikalingas kolektorių plotas 10 kv. m gyvenamojo ploto turėtų siekti nuo 0,8 iki 1,1 kv. metro. Galima skaičiuoti ir kitaip: didinant karštam vandeniui ruošti skirtų kolektorių plotą du tris kartus. Abiem šiais atvejais gauname panašų rezultatą: tokiai sistemai bus reikalingi keturi penki kolektoriai (priklauso nuo jų dydžio). Tikriausiai daugelis neatsisakytų ir viliojančios galimybės vasarą papildomai panaudoti saulės energiją dar ir baseino vandeniui šildyti. Jei baseinas yra lauke ir saulės kolektorius planuojama naudoti tiktai šiam tikslui, kolektorių plotas parenkamas taip, kad jis sudarytų nuo 60 iki 100 proc. baseino paviršiaus ploto. Tai priklauso nuo to, ar baseinas apdengiamas, ar ne.

 

UAB „Schüco Lietuva“ specialistų teigimu, saulės kolektoriai yra svarbi, tačiau ne vienintelė saulės energiją naudojančių sistemų dalis. Iš saulės gauta šiluma sušildo kolektoriuje vamzdeliais cirkuliuojantį skystį, cirkuliacinio siurblio varomas skystis vamzdžiais teka iki karšto vandens talpos. Saulės energiją naudojančių sistemų karšto vandens talpos didesnės už įprastas. Jose sukaupiama tiek saulės šilumos, kiek jos geba absorbuoti saulės kolektoriai. Drauge jos užtikrina, kad buityje ar būsto šildymo sistemoje naudojamas vanduo pasiektų reikalingą temperatūrą. Saulės šiluma sušildo apatinėje talpos dalyje esantį vandenį; naudojamas viršutinėje dalyje paruoštas reikiamos temperatūros vanduo, kurį prireikus pašildo įprastos šildymo sistemos vanduo arba papildomai sumontuotas elektrinis kaitinimo elementas.

 

Visa sistema valdoma valdikliu. Paprasčiausias valdiklis įjungia cirkuliacinį siurblį, kai saulės sušildytas skystis tampa bent šešiais laipsniais šiltesnis nei esantis talpos apačioje arba išjungia, kai temperatūros skirtumas tampa mažesnis nei trys laipsniai. Sudėtingesni valdikliai reaguoja į didesnį parametrų kiekį ir sistemos darbą suderina taip, kad būtų pasiektas didesnis našumas, be to, pateikia vartotojui informaciją apie sistemos darbą.

 

„Schüco“ siūlo trijų pagrindinių rūšių saulės energiją naudojančių sistemų kolektorius: „Standard“, „Kompakt“ ir „Premium“. Jie yra skirtingo dydžio, kainos, spalvos, skirtingai montuojami. Visų kolektorių korpusai ir galinės sienelės pagamintos iš aliuminio, aukšto selektyvumo absorberis (absorbcija 95 proc.) vingiais išvedžiotais vamzdeliais atiduoda šilumą cirkuliuojančiam neužšąlančiam skysčiui – propilenglikolio ir vandens mišiniui. Dėl specialios šilumą perduodančios technologijos (varinis vamzdelis apgaubiamas 360 laipsnių šilumą nuvedančiomis plokštėmis) šiluma perduodama ypač efektyviai. Grūdintas skaidrintas keturių milimetrų storio stiklas efektyviai praleidžia saulės spindulius ir patikimai saugo nuo krušos ir kitokio neigiamo atmosferos poveikio. Kolektorių rėme įrengtas srieginis kanalas palengvina kolektorių montavimą ir transportavimą.

 

 

Karšto vandens talpos pagamintos iš vakuuminiu būdu emaliuoto plieno su magnio anodu arba papildomai montuojamu netirpiu titano anodu, skirtu apsaugoti nuo korozijos. Karšto vandens talpose gali būti įmontuotas vienas ar daugiau gyvatukų. Didesnio skersmens talpų izoliacija gali būti nuimama, taip ją lengviau įnešti pro siauras duris.

 

Siurblinės

 

Siurblinėse sumontuotas ne tik cirkuliacinis siurblys, srauto matuoklis, bet ir oro pašalinimo iš sistemos įrenginys, leidžiantis šalinti orą iš sistemos ten, kur sumontuota karšto vandens talpa. Tuomet nereikia įrengti tokio įrenginio ant stogo prie kolektorių.

 

 

Kolektorių montavimo būdas priklauso nuo pasirinktų kolektorių tipo. Paprasčiausi kolektoriai „Standard“ montuojami ant nuožulnaus arba ant plokščio stogo. Daugiausia montavimo galimybių suteikia „Premium“ kolektoriai. Greta jau minėtųjų – ant nuožulnaus ir plokščio stogo – juos galima įmontuoti į stogo dangą, kaip ištisinę stogo dangą, stogelio vietoje ir į fasadą. Aliuminio arba nerūdijančio plieno tvirtinimo detalės parenkamos pagal stogo dangos tipą ir pasirinktą montavimo būdą.

 

Kolektoriai su vandens talpa jungiami variniais 15–25 m arba gofruotais nerūdijančio plieno 10–15 m ilgio dvigubais vamzdeliais su laidu temperatūros davikliui kolektoriuose prijungti, izoliuotais atmosferos poveikiui atsparia šilumos izoliacija. „Standard“ rinkinio, skirto ekonomiškiems keturių asmenų šeimos karšto vandens poreikiams tenkinti, siūloma mažmeninė kaina yra 7 999,99 Lt su PVM. Į šią sumą neįtraukta nuo stogo dangos tipo priklausančių tvirtinimo detalių, reikiamo ilgio dvigubo vamzdžio ir sistemos montavimo darbų kaina.

 

UAB „Schüco Lietuva“

Lentvario g. 7, LT-02241 Vilnius,

tel. (8 5) 268 3230, faks. (8 5) 264 0609,
el. paštas www.schueco.lt, svetainė www.schueco.lt