Saulės energijos panaudojimas šiluminės energijos gamybai

Lietuva turi nedaug vietinių energijos išteklių, ta­čiau jų dalis bendrame pirminės energijos balanse 1990-2000 m. padidėjo daugiau kaip 4 kartus ir da­bar sudaro apie 8,5 % šalies energijos poreikių. Atsinaujinančiųjų energijos šaltinių poreikis pastoviai didė­ja. Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo programo­je [1] nurodoma, kad saulės energija šiluminiams tikslams turi būti naudojama plačiau , įrengiant saulės kolektorius vandeniui šildyti, žemės ūkio produkci­jai džiovinti ir įrengiant patalpų šildymo saulės ener­gija sistemas.

Metinis Saulės energijos potencialas Lietuvoje, re­miantis saulės spinduliuotės duomenimis, vertinamas 1 MWh/m². Galimas, t.y. techniškai ir ekonomiškai pagrįstas energijos gamybos potencialas, naudojant saulės energiją, yra 1,5 TWh/metus (128 ktne) [4].

Lietuvoje saulės kolektorių sistemų, gaminančių karštą vandenį, yra įrengta apie 1000 m² (daugumą sudaro pas mus pagaminti saulės kolektoriai). Per metus iš 1 m² saulės kolektoriaus galima gauti vidu­tiniškai 0,5 MWh šilumos.

Saulės energijos naudojimas Europos Sąjungos ša­lyse kasmet sparčiai didėja. Tai aiškiai matyti išstu­dijavus įvairius dokumentus [2, 3]. Dabar Europos šalyse įrengta per 11 mln. m² plokščiųjų saulės kolektorių. Vienam Europos Sąjungos gyventojui jų ten­ka apie 0,278 m², o vienai šeimai apie 0,79 m². Lie­tuvoje saulės kolektorių vienam gyventojui tenka 0,28x10³ m². Europos Sąjungoje 2004 m. saulės ko­lektorių plotas turėtų siekė jau 15 mln. m².