Statybos įstatymo pataisomis siekiama nustatyti išimtinę savavališkai statomų (pastatytų) statinių įteisinimo galimybę ir numatyti aiškias šios galimybės įgyvendinimo ribas bei sąlygas ir nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už pažeidimus statybos procese.
Įstatymo projekte siūloma diferencijuoti savavališkai pastatytus (statomus) statinius į dvi grupes. Pirmai grupei priskirti pastatyti (statomi) statiniai nesilaikant formalių procedūrų (pvz., neturint projektinės dokumentacijos, statybos leidimo ir pan.), tačiau tokios paskirties statinių statyba yra galima tame žemės sklype (teritorijoje) arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus ir tokia savavališka statyba neprieštarauja aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinio projekto sprendiniams. Tokius savavališkai pastatytus (statomus) statinius, kurie atitinka išvardytus reikalavimus, įstatymo projektas numato galimybę įteisinti. Tačiau, pranešėja S.Cirtautienė pabrėžė, kad Įstatymo projektas numato tik galimybę, o ne pareigą įteisinti minėtus savavališkus statinius, todėl, jei per nustatytą protingą terminą statytojas savavališkų statinių neįteisins, toks statinys turės būti nugriautas. Įstatymo projekte numatoma, kad teisė įteisinti savavališkus statinius galima tik išimtinais atvejais.
Antrai grupei priskirti pastatyti (statomi) statiniai nesilaikant formalių procedūrų (pvz., neturint projektinės dokumentacijos, statybos leidimo ir pan.) ir tokios paskirties statinių statyba negalima tame žemės sklype (teritorijoje) arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra negalimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus ir tokia savavališka statyba prieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinio projekto sprendiniams. Šiais atvejais kaip ir šiandien savavališkų statybų nebūtų galima įteisinti. Vienintelis kelias pašalinti statybos padarinius būtų sprendimas statinį nugriauti arba kitu būdu atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.
Siekiant išvengti savavališkų statinių įsiteisinimo piktnaudžiavimo atvejų, siūloma nustatyti, kad asmenys, siekiantys pasinaudoti įstatymo nustatyta teise įteisinti savavališkas statybas, mokėtų įmoką už savavališkos statybos padarinių šalinimą. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims (statytojams, rangovams ir pan.) už dalyvavimą savavališkų statybų procese (kaip minėta, šiuo metu teisės aktai tokios atsakomybės juridiniams asmenims nenustato). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 2771 straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tam tikrais atvejais už savavališkų statybų vykdymą tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Daugiau informacijos:
Įstatymo projekte siūloma diferencijuoti savavališkai pastatytus (statomus) statinius į dvi grupes. Pirmai grupei priskirti pastatyti (statomi) statiniai nesilaikant formalių procedūrų (pvz., neturint projektinės dokumentacijos, statybos leidimo ir pan.), tačiau tokios paskirties statinių statyba yra galima tame žemės sklype (teritorijoje) arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus ir tokia savavališka statyba neprieštarauja aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinio projekto sprendiniams. Tokius savavališkai pastatytus (statomus) statinius, kurie atitinka išvardytus reikalavimus, įstatymo projektas numato galimybę įteisinti. Tačiau, pranešėja S.Cirtautienė pabrėžė, kad Įstatymo projektas numato tik galimybę, o ne pareigą įteisinti minėtus savavališkus statinius, todėl, jei per nustatytą protingą terminą statytojas savavališkų statinių neįteisins, toks statinys turės būti nugriautas. Įstatymo projekte numatoma, kad teisė įteisinti savavališkus statinius galima tik išimtinais atvejais.
Antrai grupei priskirti pastatyti (statomi) statiniai nesilaikant formalių procedūrų (pvz., neturint projektinės dokumentacijos, statybos leidimo ir pan.) ir tokios paskirties statinių statyba negalima tame žemės sklype (teritorijoje) arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra negalimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus ir tokia savavališka statyba prieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinio projekto sprendiniams. Šiais atvejais kaip ir šiandien savavališkų statybų nebūtų galima įteisinti. Vienintelis kelias pašalinti statybos padarinius būtų sprendimas statinį nugriauti arba kitu būdu atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.
Siekiant išvengti savavališkų statinių įsiteisinimo piktnaudžiavimo atvejų, siūloma nustatyti, kad asmenys, siekiantys pasinaudoti įstatymo nustatyta teise įteisinti savavališkas statybas, mokėtų įmoką už savavališkos statybos padarinių šalinimą. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims (statytojams, rangovams ir pan.) už dalyvavimą savavališkų statybų procese (kaip minėta, šiuo metu teisės aktai tokios atsakomybės juridiniams asmenims nenustato). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 2771 straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tam tikrais atvejais už savavališkų statybų vykdymą tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Daugiau informacijos:
Vida Genovaitė Nacickaitė
Vyriausioji specialistė
LR Seimas
Tel.: (5) 2396203; (8 699) 05832
[email protected]
Vyriausioji specialistė
LR Seimas
Tel.: (5) 2396203; (8 699) 05832
[email protected]