Aliaskoje atidarytas naujas Ankoridžo (Achorage) meno ir istorijos muziejaus korpusas, kurį suprojektavo britų architektas Davidas Chipperfieldas.
Pastatą sudaro penki ištęsti lygiašoniai tūriai, suformuojantys naują vakarinį komplekso fasadą. Architektas siekė maksimaliai išnaudoti šiam poliariniam regionui būdingą minkštą natūralų apšvietimą, todėl pastato fasadui pasirinko stiklą. Pakabinamosios sienos sumontuotos iš permatomo ir matinio stiklo plokščių. Ši danga nepraleidžia ultravioletinių spindulių, kurie galėtų neigiamai paveikti eksponuojamus meno kūrinius, o papildomą apsaugą užtikrina iš specialios medžiagos pagaminti ekranai, kuriuos prireikus galima „užtraukti“ atskirose sienų dalyse. Iš išorės šios stiklinės plokštės suformuoja veidrodinį paviršių, atspindintį supantį gamtinį kraštovaizdį bei architektūrą.
Kiekvienas iš D. Chipperfieldo suprojektuotų pastato tūrių skiriasi aukščiu ir pločiu. Pagrindinis vaidmuo čia tenka „Smitsonian“ arktinių tyrinėjimų centro etnografinei ekspozicijai, kuri ir įkurta šiame korpuse, todėl jame atsisakyta baltų beveidžių salių. Vietoje to parodų erdvės atskirtos spalvingai išmargintomis betono sienomis, o vestibiulyje dominuoja didžiosios pocūgės (lot. Pseudotsuga) mediena. Naujasis fasadas tapo pagrindiniu viso komplekso fasadu (atsuktu į Ankoridžo centrą), todėl be vestibiulio, pirmuosiuose dviejuose jo aukštuose buvo įkurdintas atriumas – erdvė įvairiems visuomeniniams renginiams, muziejaus kavinė bei mokomasis centras. Trečiame ir ketvirtame aukštuose įsikūrusios pačio muziejaus erdvės.