Silikoninis tinkas – patikimas ir ilgaamžis fasadas

Fasadas – išorinė statinio sienos pusė, kurioje pirmiausia pastebimos pagrindinės architekto idėjos. Be langų, durų ir kitų architektūrinių elementų, žvelgiant į fasadą į akis krenta spalva, pabrėžianti geometrinės formos konstrukcinę esmę, neretai nulemianti architektūros formos vizualinį vaizdą. Be to, spalva daro poveikį objekto dydžiui, jo proporcijoms, optiniam kontrastui, ritmui bei fiziologiniam, psichologiniam, estetiniam suvokimui, taip pat ir funkciniam pritaikymui. Dėl visų šių priežasčių architektui svarbu tinkamai parinkti spalvas, atsižvelgiant ne tik į pastato meninį vaizdą, esamų pastatų kontekstą, bet ir atkreipti dėmesį į dažų fizikines ir chemines ypatybes, nuo kurių priklausys tolesnė pastato eksploatacija.

1996 m. įsikūrusi UAB „Setta Vilnius“, užsiimanti didmenine ir mažmenine prekyba statybos ir apdailos medžiagomis, jau antrus metus gamina silikoninį tinką, kurio kokybę ir ilgaamžiškumą garantuoja Vokietijoje atlikti fizikiniai bandymai. Pagal vandens garų laidumą (sd (m)=0,136/ DIN EN ISO 7783-2) ir kapiliarinio vandens sugeriamumo charakteristikas (W24=0,05 kg/m2/24 val./DIN EN 1062-3) šis tinkas priskiriamas pirmai (aukščiausiai) klasei.

Pagrindinės tinkų rūšys

Pastaruoju metu dažniausiai naudojami akriliniai, mineraliniai ir silikoniniai tinkai. Į silikoninius, kurie artimiausi akriliniams, kartu su akrilo dispersija dedama silikoninių priedų, suteikiančių didesnį atsparumą ultravioletiniams spinduliams, šalčiui ar karščiui bei geresnį garų laidumą ir mažesnį vandens sugeriamumą. Iš visų trijų tinkų rūšių pastarasis pagal visas fizikines ir chemines ypatybes yra geriausias. Be to, šis tinkas ir pats ilgaamžiškiausias, nors ir pats brangiausias.  

Silikoniniai ir mineraliniai tinkai: pliusai ir minusai

Mūsų krašte atsižvelgdami į nedidelę kainą statybininkai masiškai naudoja mineralinį tinką, kurį būtina dažyti. Silikoninio tinko dažyti nereikia, nes jį galima pagaminti iš karto su pasirinkta spalva. Pakitus situacijai statybų rinkoje, pabrango darbo jėga, o objektus privaloma priduoti labai greitai. Tad pasirinkus nors ir pigiau kainuojantį mineralinį tinką, teks mažiausiai savaitę jį džiovinti (kai kurie gamintojai rekomenduoja jo neliesti mėnesį), o po to dar ir dažyti. Jeigu tai daugiaaukštis namas − teks pakloti papildomų pinigų pastoliams, kurie džiūvimo metu bus paprasčiausiai nenaudojami, nors už juos vis tiek teks mokėti.

Gerai paskaičiavus, peršasi labai aiški išvada: atsisakius mineralinio tinko ir pasirinkus tariamai brangesnį – silikoninį, prieš tai atlikus visus įprastus būtinuosius darbus, pasirinkus spalvą, telieka galutinė procedūra – uždėti tinką, kuris džiūsta vos kelias valandas. Dėl šios priežasties pastolius galima išardyti jau kitą dieną.

Nors kilogramas silikoninio tinko kainuoja brangiau, tačiau paskaičiavus, kad atpuola dažams, dažymui ir ilgai pastolių nuomai skirtos išlaidos, gauname tokį pat ar net šiek tiek pigesnį rezultatą ir dar sutaupome laiko.

 Šiandien didelė dalis statybinių organizacijų jau atsisako mineralinių tinkų ir pereina prie silikoninių, ypač kai reikalingas labai geras vandens garų laidumas ir mažas vandens sugeriamumas. Kadangi silikoniniai tinkai išsiskiria labai geru vandens atstūmimu, vadinasi, mažai vandens įgeria ir žiemos metu šylant ar šąlant orams, atmosferos sąlygos jų praktiškai nepažeidžia. Apie silikoninių produktų ilgaamžiškumą liudija prieš 15–20 metų Vokietijoje silikoniniais dažais dažyti namai, kurie ir šiandie atrodo nepriekaištingai.

Kaip elgtis norint nesugadinti tinko?

UAB „Setta Vilnius“ gamintojai sodrias spalvas gali išgauti gerokai pigiau nei daugelis kitų, dažus tonuojančių kompiuteriais ar tonavimo pastomis, kadangi vilniečiai naudoja kitus pigmentus. Tačiau jei dėl kokių nors priežasčių statybinė organizacija nesiryžta atsisakyti mineralinio tinko, privalu žinoti, kad norint nesugadinti paties tinko ypatybių, nerekomenduotina jo dažyti akriliniais ar lateksiniais dažais, nes tokiu atveju bloginamos kai kurios tinko fizikinės ypatybės, o dėl to gali nukentėti visa šiltinimo sistema, ypač jei pastatas apšiltinamas vata, reikalaujančia gero garų laidumo. Be to, daugelis statybininkų dėl gero garų laidumo pasirenka mineralinį tinką, tačiau pamiršta, kad ir patys dažai turi turėti šią ypatybę.

Silikonas ar siloksanas?

Gana dažnai statybininkai painioja silikoną su siloksanu, manydami, kad tai yra daugmaž tas pats produktas. Nors siloksanas pigesnė medžiaga, tačiau palyginus tam tikras ypatybes ir skaičius gaunamas prastesnis rezultatas, nei naudojant silikoną. Kai kuriais atvejais garų laidumas arba vandens atstūmimas labai panašus kaip ir silikono, bet pačios plėvelės ilgaamžiškumas daug blogesnis ir panašus į akrilinių dažų.

Spalvų gama

Lietuvoje mes tikrai negalime pasigirti saulės šviesos gausa, būtent dėl  šios priežasties, projektuojant pastatus, ypač gyvenamuosius namus, siekiama, kad patalpos būtų kuo labiau apšviestos. Todėl gyvenamosios patalpos dažniausiai orientuojamos į rytus arba pietus. Tačiau architektams vertėtų prisiminti, kad fasadams naudoti labai tamsias ir  intensyvias spalvas nerekomenduojama. Juodos, mėlynos, tamsiai žalios, violetinės spalvos sugeria ir mažai atspindi

šviesą, dėl to tas paviršius labai įšyla. Jei dar naudojamas polistirenas, tuomet paviršių saulė gali įkaitinti iki 70–80 ºC. Nuo tokios temperatūros polistirenas deformuojasi, net jei pirmus antrus metus tarsi ir nieko nepastebėsite, dar po metų kitų defektai bus akivaizdūs.

Ieva Siminonytė-Putriuvienė

UAB „Setta Vilnius“
Piliakalnio g. 17, LT–06229 Vilnius
Tel. (8 5) 230 7956
Faks. (8 5) 230 7038
El. paštas [email protected]
Svetainė www.setta.lt