Šiltinimo brokas – labiau taisyklė, o ne išimtis
Šiltinimo sistemų instaliacijos instrukcijų nesilaikymas, projektavimo klaidos, prasta medžiagų kokybė ir sistemų komplektavimo pažeidimai jau tampa įprastu reiškiniu šiltinant pastatus Lietuvoje. Atliekant darbus klaidų daroma tiek dėl nežinojimo ir nesupratimo, tiek ir piktybiškai vengiant laikytis technologinių nurodymų, nes objektuose itin trūksta kvalifikuotos priežiūros. Projektavimo klaidų dažniausiai pasitaiko sudėtingesniuose objektuose ir tais atvejais, kai iš šiltinimo sistemų tikimasi tokių sprendimų, kuriems jos nėra pritaikytos, pavyzdžiui, architektai pageidauja itin tamsių spalvų ar apdailinti paviršių sunkiomis keraminėmis plokštėmis. Apie medžiagų komplektaciją galima pasakyti tiek, kad į cementinių mišinių – klijų ir armuojamųjų mišinių – kokybę nekreipiama dėmesio, o apdailos medžiagos tampa tuo veiksniu, kuris turi užtikrinti, kad objektas bus atiduotas eksploatuoti ir patenkins užsakovo poreikius.
Klaidų objektuose pasitaiko jau vertinant ir ruošiant pagrindą, o tai turi įtakos parenkant tvirtinimo būdą. Objektuose vis dar masiškai tepami klijai ant izoliacinių plokščių taškiniu metodu, o to daryti neleidžiama, netinkamai parenkamas smeigių tipas, jų skaičius viename kvadratiniame metre ir išdėstymo schemos. Atnaujinamuose objektuose lyginant sienos nelygumus itin dažnai pažeidžiami plokščių tvirtinimo principai.
Izoliacinių plokščių išdėstymo plokštumoje rekomendacijų nesilaikymas, tarpų tarp jų užpildymas cementiniais mišiniais, netinkamas technologinių mazgų sprendimas – taip pat itin dažni pažeidimai.
Armuojamieji mišiniai kartu su apdailos sluoksniais šiltinimo sistemose turi užtikrinti izoliacinių medžiagų apsaugą nuo atmosferos poveikio ir pačios sistemos patvarumą. Apdailos kokybė visiems lyg ir lengvai suprantama, bent jau sprendžiant vizualiai, o į armuojamąjį sluoksnį dėmesio kreipiama tik tiek, kad jis būtų lygus prieš tinkuojant apdailos tinku.
Šių mišinių kokybė rinkoje pasiekė kritiškai žemą ribą, o ir naudojant juos daroma daug technologinių klaidų. Jie tepami ant prie plokščių paviršiaus priglausto armuojamojo tinklelio, armuojamasis sluoksnis, taupant medžiagas, neleistinai plonas, o glaistoma po keletą kartų, kad paviršius būtų lygus. Dėl šių išvardytų klaidų dažnai atsiranda armuojamojo sluoksnio defektų.