Kaip tinkamai sumontuoti hidroizoliaciją?

Siekiant tinkamai sumontuoti horizontalaus ploto, kuriame yra kelios, skirtingas funkcijas atliekančios erdvės, hidroizoliaciją visų pirma svarbus preciziškas pagrindo paruošimas. Jis privalo būti tvirtas, lygus, sausas ir turėti tinkamą nuolydį vandeniui nubėgti. Rekomenduojama, kad nuolydis būtų ne mažesnis nei 1,5 proc., tačiau, specialistų teigimu, tinkamiausias yra 2–2,5 proc. Hidroizoliacijai įrengti rekomenduojamas pagrindo drėgnumas − 35 proc.

Pagal Lietuvoje galiojančias statybų normas reikalaujama, kad net vidutinio intensyvumo zonose visas hidroizoliacijos paviršius būtų visiškai prigludęs prie izoliuojamo paviršiaus. Nereikėtų pamiršti dar vieno svarbaus dalyko − deformacinių pastato siūlių, kurios dažniausiai atskiria pastatus nuo vidinių kiemų. Tinkamai tokios konstrukcijos apsaugai taip pat reikia skirti deramą dėmesį.

Terasos įrengimo etapai

Norint ant konstrukcijos perdangos įrengti minėtąsias zonas, privalu pradėti nuo nuolydžio formavimo, kuris, UAB „Dauda“ specialistų siūlymu, turėtų būti bent 2 proc. Plotas turi būti suformuojamas taip, kad nuo jo visas vanduo nubėgtų į vandens surinkimo taškus. Terasose dažnai naudojamas taškinis vandens surinkimas, todėl reikia įvertinti tai, kad vienas vandens surinkimo trapas jo surenka apie 100 m². Išdžiūvęs sluoksnis turi būti nušluojamas, o atsiradę nelygumai užlyginti. Vėliau deformacinė siūlė, esanti ties pastatu, išvaloma, užpilama hidroizoliacine mastika ir ant jos sumontuojamas skardinis kampas, kuris perima atsirandančias skirtingas pastato ir kiemo deformacijas ir neleidžia plyšti ant jo suklijuotai hidroizoliacinei dangai. Hidroizoliacija virš statinio turi būti iškilusi ne mažiau kaip 15 cm. Paruoštas paviršius prieš klijuojant hidroizoliaciją būtinai gruntuojamas, kad surištų dulkes ir danga geriau priliptų.

Bendrovė „Soprema“ rekomenduoja paviršių hidroizoliuoti dviem prilydomos dangos, kurios viršutinis sluoksnis gali skirtis priklausomai nuo naudojimo paskirties, sluoksniais. Viena danga naudojama po transporto eksploatuojama dalimi („Sopralene Antirock P“), kita − po žaliąja zona („Sopralene Flam Jardin“), o dar kita − po vaikščiojama dalimi („Sopralene Flam ARD Gris“). Jos skiriasi armavimo sluoksnio tipu, o „Sopralene Flam Jardin“ dar ir tuo, kad ji nepraleidžia augalų šaknų.

Tinkamai suklijavus hidroizoliacijos sluoksnius, užsandarinus visus kampus ir įvadus įrengiamas dar vienas, ne mažiau svarbus hidroizoliacijos sluoksnis – drenažinis lakštas. Nors toli gražu dar ne visi montuotojai suvokė jo svarbą, tačiau jau nemažai statybininkų jį naudoja kaip neatskiriamą hidroizoliacijos dalį. Šis sluoksnis nuveda didžiąją dalį vandens į surinkimo taškus, neleisdamas jam ilgai užsibūti ant konstrukcijos. Pats drenažinis lakštas gali skirtis tik pagal reikalingas apkrovas. Nors jis atlieka svarbią funkciją, nereikėtų pamiršti ir to, kad keičiantis metų laikams yra tikimybė, jog jame esantis vanduo gali užšalti. Todėl rekomenduojama ant drenažinio lakšto sumontuoti bent5 cm ekstruzinio putų polistireno.