Stikliniai fasadai ir konstrukcijos architektūros paveldo objektuose ir jų aplinkoje

Stikliniai fasadai ir konstrukcijos architektūros paveldo objektuose ir jų aplinkoje

Didėjant statybų mastams Lietuvoje ir susiklosčius tokiai situacijai, kai pinigai tampa svarbesniu svertu už žmogiškąsias visuomenines vertybes, individo santykį tarp praeities ir ateities, ryšį su kultūrine ir urbanistine aplinka geriausiai išreiškia materialinės kultūros paveldas. Kai pinigų kultas diktuoja sąlygas, visuomenė stengiasi išsiskirti tam tikrais kriterijais: gyventi prabangiose vietose, arti centro, senamiestyje, atostogauti gamtos rezervatuose. Rinka į šiuos impulsus reaguoja, tad norėdama išsaugoti paveldą valstybė įkūrė instituciją, siekiančią išsaugoti tai, ką davė gamta arba per ilgą laiką sukūrė žmogus, – tai Kultūros vertybių apsaugos departamentas (KVAD). Jis tvarko valstybinę kultūros vertybių apsaugą ir jos pagrindiniai veiklos uždaviniai, funkcijos bei teisės yra išdėstytos Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5–7 straipsniuose. Taip pat svarbus „Saugomų teritorijų įstatymas“.

Saugoti ir perduoti kultūros paveldą kitoms kartoms yra labai aktualu. Svarbus uždavinys yra ne tik tinkamai išsaugoti ir panaudoti pačius kultūros paveldo objektus, bet ir atkreipti dėmesį į juos supančią aplinką. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 punktą „Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama“ (Glemža 2002).

Šiuolaikiškos naujos technologijos, metodai, statybinės medžiagos leidžia ne tik sukurti kažką naujo ir modernaus, bet ir suteikia galimybę neužgožti, o tik pagerinti kultūros objektų vertę. Tokiose situacijose, kai kuriama kažkas naujo paveldo apsuptyje, itin svarbu rasti geriausią išeitį pasirenkant tiek tūrius, tiek medžiagas. Reikia judėti į prieki, kurti ir vystyti urbanizaciją, plėtoti miestą, bet būtina rasti nekenksmingas ir neniokojančias architektūrines išraiškos priemones. Viena tokių priemonių yra stiklas ir stikliniai fasadai. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, ar modernūs architektūriniai stiliai, kai naudojamas stiklas kaip pagrindinė fasadų medžiaga, atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo reikalavimus. Teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, yra šie:

• Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas.

• Saugomų teritorijų įstatymas.

Nepažeidžiant Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo išskiriamos kelios stiklo naudojimo paveldosauginėje aplinkoje tendencijos:

1. Stiklas – konservavimo priemonė.

2. Stiklas – medžiaga, išryškinanti senosios architektūros pastatus, pabrėžianti jų stilistiką.

3. Stiklas – priemonė netinkantiems objektams ar detalėms paslėpti.

4. Stiklas – architektūrinės išraiškos priemonė paveldosauginėje terpėje.
 
yra Kita
Visa tiesa apie stiklą