Teorijos bei praktikos dialogas − optimalaus sprendimo garantas

Šiuolaikiniame pastate įrengiama aibė sudėtingų šildymo, vėdinimo, kondicionavimo, apsaugos, apšvietimo ir kitokių sistemų. Įsigalėjus poreikiui taupyti, naujuose statiniuose dažnai diegiamos tik būtinosios ir reglamentuojamosios (pavyzdžiui, priešgaisrinės, šildymo ar vėdinimo) sistemos. Neretai manoma, kad kitų sistemų modernizavimo bei plėtojimo projektavimą galima atidėti vėlesniam laikui – pastatui jau pradėjus funkcionuoti, neva aiškesni bus poreikiai. Tačiau pastatas gyvuoja ne vienerius metus, o poreikiai laikui bėgant kinta. Ar tinkamai suvokiame bei vertiname profesionalaus inžinerinių sistemų projektų valdymo specialisto svarbą?

Ar visada galite pasiūlyti optimalų sprendimą?

Vladas Vrubliauskas (UAB „Fima“ Automatizavimo ir duomenų perdavimo sprendimų departamento direktorius): Vartotojui nėra lengva orientuotis, kai esama tiek daug naujausių technologijų. Paprastai už vartotoją jas parenka projektuotojas. Tačiau projektuojant silpnųjų srovių sistemas didesniuose, ypač komercinės paskirties pastatuose dėl informacijos trūkumo bei sistemų sudėtingumo sunku pasirinkti tinkamą sprendimą, todėl planuojant verta kreiptis į šios srities specialistus. Jie gali ne tik suprojektuoti pageidaujamas sistemas, bet ir identifikuoti esamų rekonstruotinų sistemų trūkumus, rekomenduoti optimalius, ekonominiais skaičiavimais paremtus sprendimus, įvertinti investicijų pagrįstumą. Juk tik suvienydami teorinę bei praktinę patirtį ir moderniausius sprendimus galime tikėtis optimalaus rezultato.

Nuo ko turėtų būti pradedami inžinerinių sistemų projektavimo darbai?

V. Vrubliauskas: Bendraujant su specialistu labai svarbu įvardyti numatomo pastato paskirties specifikąirgalimus keitimus ateityje, taip bus sutaupyta laiko, pinigų ir bus užtikrinta sklandi sistemų veikla net keičiant pastato (patalpų) paskirties pobūdį. Be to, vienu metu įdiegtos inžinerinių bei elektroninių priemonių sistemos valdomos paprasčiau ir efektyviau. Šiuolaikinių inžinerinių sistemų galimybės itin didelės, todėl tikslingiausia šį darbą patikėti specialistams. Taip pat svarbu atsiminti, kad pastato inžinerines sistemas reikia projektuoti kartu su architektūrine, inžinerine ir konstrukcine projekto dalimis.

Almantas Stankūnas (UAB „Cowi Baltic“ direktoriaus pavaduotojas): Pirmiausia turi būti tiksliai įvertinami užsakovo poreikiai ir jie privalo atsispindėti projekte. Neretai visi darbai patikimi projektuotojui. Užsakovas netenka galimybės stebėti proceso. Dėl dialogo nebuvimo dažnai pasitaiko klaidų, kurios pastebimos jau įsibėgėjus statyboms ar – dar blogiau − pradėjus pastatą eksploatuoti. Tuomet prasideda sistemų korekcijos darbai, o šių veiksmų nebegalime apibūdinti kaip optimalaus projekto paieškos. Tai tiesiog bandymas ištaisyti klaidas, reikalaujantis papildomų resursų bei brangaus laiko. Vakaruose net paplitęs toks darbo būdas, kai užsakovas gauna ne tik visą informaciją apie konsultuojančios bendrovės kompetenciją šioje srityje, bet ir atskirų projekte dalyvaujančių specialistų darbo patirties aprašymą.

Kokių sunkumų kyla, kai, tinkamai neatlikus projektavimo bei instaliacijos darbų, ilgainiui prireikia modernizuoti sistemas ar keisti jų funkcijas pastatytame ir – ypač – jau naudojamame pastate?

Darijušas Tadarovskis (UAB „Hanner“ techninės priežiūros vadovas inžinerinėms sistemoms): Brangsta instaliacijos darbai, dažnai reikia ardyti inžinerinius kanalus, pertvaras, naujai atlikti apdailos darbus. Skirtingu metu įdiegtų sistemų valdymas sunkiai suderinamas. Tai gali lemti sistemos valdymo nepatogumus, dalinį ar netinkamą atskirų sistemų naudojimą. Šių neigiamų padarinių galima išvengti bendradarbiaujant su specialistais, išmanančiais sparčiai tobulėjančių inžinerinių sistemų subtilybes.

V. Vrubliauskas: Vadinamosios silpnos srovės sistemos − lygiavertė projekto dalis, kaip ir šildymas, vandentiekis ar konstrukcijos. Todėl keičiant projektą reikia nepamiršti ir aptariamosios projekto dalies, taip, kaip konstruktorius informuojamas apie architektūrinių sprendimų kaitą. Inžinerinių bei elektroninių sistemų specialistai turi būti informuoti ir apie specifinius būsimo pastato ypatumus, tokius kaip planuojamas pastato eksploatacijos laikas – juk jei po dvejų ar trejų metų pastatas bus griaunamas ar parduodamas, tai turi atsispindėti ir priimant su projektu susijusius sprendimus (parenkamų medžiagų ilgaamžiškumas, įrangos lankstumas). Tik iš karto į specialistus kreipęsis už sakovas ateityje išvengs problemų.

Ar visada būtina profesionalių inžinerinių sistemų specialistų konsultacija?

V. Vrubliauskas: Pastebėtina, kad nagrinėjama tema aktuali ne tik stam biems verslo ar prekybos centrams. Juk kompiuterinė ar telefoninė įranga – jau seniai įprastas dalykas ne tik biure, bet ir bute. Žinoma, jei toks ob jektas neturi išskirtinių eksploatacijos bruožų, neverta kreiptis į sudėtingas sistemas siūlančias bendroves. Čia gali pakakti ir profesionalaus elektriko ar telekomunikacijų įrengimo meistro konsultacijų ir rekomendacijų. Tačiau planuodami stambaus objekto staty bą nepamirškite, kad aptariamosios sistemos nėra vienadienės. Todėl ati džiai pasirinkite specialistus, įvertinki te jų atliktus darbus ir sukauptą pa tirtį.

Vargu ar verta projektuojant silpnų srovių sistemas remtis dažna konkursų patirtimi, kai laimi pigiausiasis. Juk neretai mažiausiai sumokėjusiajam netrukus tenka mokėti dar kartą (ir netgi gerokai brangiau) už senų instaliacijų išardymą, perprojektavimą ir pan. Populiari patarlė „Šykštus moka du kartus“ pasiteisina visose srityse.

Kaip apibendrintumėte silpnų srovių sistemų tinkamo projektavimo svarbą?

Tomas Eidukevičius (architektas): Pastatų valdymą galėčiau palyginti su geru automobiliu. Čia kiekviena naujovė suteikia komforto, saugumo ir malonumo jausmą. Tas pats ir su pa statais – jei silpnų srovių sistemų val dymas nesukelia sunkumų, tai labai gerai, gyvenimas tampa patogesnis ir įdomesnis. Kai kurie sprendimai – tiesiog paprasčiausia būtinybė, bet esama ir tokių, kuriuos galėtume pa vadinti komforto preke. Pavyzdžiui, automatikos sprendimų lyderė „Fima“ gali pasiūlyti valdymo sistemą pa gal algoritmą. Būsto savininkui įjun gus signalizaciją, apšvietimas išjun giamas automatiškai, nustatytose patalpose mikroklimatas pereina į ekonominį režimą. Tokiu būdu sa vininkas išvengia šildymo ir šaldy mo sistemų veikimo vienu metu. Vis ką valdo vadinamoji „protingo“ namo sistema.

Be abejo, daugumai projektuotojų šie klausimai nėra naujiena, tačiau, kaip sako klasika: „Kartojimas – mokymo pagrindas“.

Tomas Lapinskas

2005 m. Ruduo