Situacija kurioje atsidūrė statybų ir nekilnojamojo turto bendrovės ir jų keliamas klausimas dėl neparduotų būstų neapmokestinimo yra verta dėmesio problema, o greičiausi ir realiausi sprendimai turėtų būti priimti savivaldos lygmenyje. Tai pasakė Finansų ministrė Ingrida Šimonytė šiandien vykusioje diskusijoje, kurią inicijavo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kartu su Lietuvos statybininkų asociacija (LSA).
Pasak LNTPA direktorės Dalios Bardauskienės, diskusijos tikslas buvo kartu su atsakingais ministerijos pareigūnais ir miestų savivaldybių vadovais aptarti susidariusią situaciją bei galimus sprendimus dėl ekonominėje veikloje nenaudojamo būsto, kuris yra toks pats „likutis ar atsarga sandėlyje" kaip ir neparduoti automobiliai, baldai ar lengvosios pramonės gaminiai, apmokestinimo.
LNTPA prezidentas R. Dargis diskusijos įžangoje atkreipė dėmesį į statybų ir nekilnojamojo turto sektoriaus statistikos rodiklius, kurie ypatingai grėsmingi bei nuolat ir toliau blogėja. „Praėjusiais metais bedarbystė mūsų sektoriuje pasiekė 30 proc., darbo neteko apie 50 tūkst. žmonių, apyvartos preliminariais duomenimis krito iki 70 proc.", - sakė R. Dargis. Jis pažymėjo, kad statistikos departamento duomenimis, paskutiniu metu tarp išregistruojamų įmonių kas dešimta yra statybos arba nekilnojamojo turto bendrovė. Du trečdaliai šio sektoriaus įmonių ir šiais metais planuoja mažinti darbuotojų skaičių.
Asociacijos prezidentas R. Dargis pabrėžė, kad sunkmetis, kuris sudavė stiprų smūgį visai valstybei, tačiau būsto statytojai atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje ir dėl apmokestinimo už neparduotą būstą. „Kurdami savo produktus dėl įstatyminių spragų patekome į dar vieną apmokestinimo ratą. Gyventojų būstai nėra apmokestinami NT mokesčiu, o įmonės, kurios stato tiems patiems gyventojams pagal dabar galiojančius mokestinius įstatymus turėtų mokėti NT mokestį, kurio nelogiškumas išryškėjo per sunkmetį", - sakė R. Dargis. Jis taip pat pažymėjo, kad būstas yra prekė, o ne gamybos priemonė dalyvaujanti pridėtinės vertė kūrime kaip biurai, viešbučiai, prekybos centrai ir kt. Būsto statytojų nuomone, ekonominėje veikloje nenaudojamas būstas, kuris yra toks pats „likutis ar atsarga sandėlyje" kaip ir neparduoti automobiliai, baldai, ar lengvosios pramonės gaminiai, neturėtų būti apmokestinami NT mokesčiu.
Šiai pozicijai pritarė ir Finansų ministrė I. Šimonytė. „Susiklosto paradoksali situacija, kad prekė, kuri skirta perpardavimui, o ne pajamų uždirbinimui ar turėjimui nuosavybėje, tampa mokesčio objektu", - kalbėjo ministrė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad anksčiau tokio mokesčio nebuvo, o jo indėlis į savivaldybių biudžetus nebūtų ženklus, tuo laibiau, kad planuodamos pajamas iš NT mokesčio pastarosios pajamų už neparduotus butus nebuvo numatę, kadangi tokių pajamų planavimas vyksta atsižvelgiant į praeito laikotarpio duomenis, įvertinant sunkmetį, bankrutuojančias įmones, mažėjančias darbo vietas. Ji mano, kad ateityje galima būtų inicijuoti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, bet dabar savivaldybių tarybos galėtų pačios išspręsti šį klausimą.
Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas K. Nėnius kalbėjo, kad tokio mokesčio surinkimas šiuo metu būtų labiau „populistinis". Gali atsitikti taip, kad ateityje nebus kam mokėti mokesčių. Jis pasiūlė šią diskusiją pratęsti toliau, gerai išanalizavus turimą informaciją apie neparduotus būstus, įvertinus visus galimus sprendimus bei šį klausimą artimiausiu metu pristatyti plačioje diskusijoje miesto politikams.
Finansų ministrė, diskutuodama su statybų ir nekilnojamojo turto plėtros asociacijų bei savivaldybių atstovais, atkreipė dėmesį, kad diskusija nėra apie lengvatą, o apie patį objektą, t.y. kada daiktas tampa mokesčio objektu. „Kadangi dabar formaliai būstas tampa mokesčio objektu nuo įregistravimo VĮ "Registrų centre" dienos ir skirtingai nei pavyzdžiui BMV automobilių sandėlyje, negali to turto neįregistruoti, kada jis pripažintas naudoti. Čia daugiau klausimas apie objektą, o ne lengvatos klausimas kažkokiai vienai interesų grupei", - pabrėžė ministrė.
Klaipėdos meras R. Taraškevičius, įvertindamas ministrės pasisakymą, paragino ministeriją pateikti aiškesnę poziciją dėl apmokestinimo už neparduotus būstus, kuri galėtų padėti priimti mažiau politizuotus, bet argumentuotus sprendimus miestų tarybose. Ministerijos atstovai pažadėjo artimiausiu metu raštu parengti savo poziciją dėl šio įstatymo taikymo ir ją pristatyti savivaldybėms.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) ir Lietuvos statybininkų asociacija, prašydamos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių netaikyti nekilnojamojo turto mokesčio pastatytiems ir neparduotiems butams, nereikalauja išskirtinių sąlygų savo verslui. Kartu su kitomis verslo asociacijomis jos ne kartą ragino Lietuvos valdžią peržiūrėti mokesčių politiką ir neapsunkinti mokesčių naštos verslui - darbo vietas kuriančiai visuomenės daliai, ypač įvertinant ekonominį ir finansinį sunkmetį.
LNTPA info.