Triukšmą sugeriančių sienelių apžvalga ir taikymas urbanizuotoje teritorijoje

Triukšmas - vienas iš teršalų, su kuriuo nuolat susiduriama. Ypač tai aktuali problema pramoniniuose, dideliuose miestuose. Augant ekonomikai, daugėja automobilių, kurie yra pagrindiniai triukšmo šaltiniai gatvėse, tam tikrais atvejais tai iki 80 % bendrojo triukšmo lygio miestų teritorijose [Van Maarseveen, 2003].

Triukšmas daro didelę įtaką žmonių sveikatai bei gyvenamosios ir poilsio aplinkos kokybei. Neigiamas triukšmo poveikis žmogui pasireiškia klausos susilpnėjimu, kai ilgą laiką žmogus veikiamas nuolatinio triukšmo šaltinio [P. Baltrėnas, 1996].

Siekiant sumažinti triukšmo lygį gyvenamojoje zonoje imamasi įvairių priemonių. Triukšmo mažinimui panaudojamos įvairios priemonės, populiariausios ir duodančios gerus rezultatus įvairios triukšmą izoliuojančios ir sugeriančios vienalytės ar kompozitinės sienelės ir ekranai. Taip pat dažnai panaudojami želdiniai ir pylimai. Tačiau urbanizuotose teritorijose želdinių panaudojimas tampa sudėtingas, dėl jiems reikalingo didesnio ploto.

Tačiau miestams vis labiau plečiantis, intensyvėjant transporto eismui ir daugėjant automobilių, plečiamos gatvės, vis daugiau miesto žaliųjų plotų urbanizuojama, gatvės slenkasi vis arčiau gyvenamųjų namu. Mažėjant atstumui tarp gatvių ir gyvenamųjų namų, mažėja galimybė įrengti triukšmą izoliuojančias sieneles. Dėl mažų plotų urbanizuotoje teritorijoje nebegalima panaudoti želdinių, kaip triukšmo užtvarų. Dėl labai didelio miesto gatvių apstatymo, ne visur yra galimybė įrengti triukšmą izoliuojančias sieneles, ypač tai aktualu senamiesčiuose, kur gatvės labai siauros ir grįstos akmenimis.

Darbo tikslas – įvertinti ir palyginti skirtingų triukšmą sugeriančių sienelių efektyvumą ir triukšmo priklausomybę nuo greičio.

yra Kita

Trisluoksniai dūmtraukiai tapatinami su „Schiedel“ vardu