Tai, kad architektūra tiesiogiai įtakoja harmoningą asmenybės formavimąsi šiandien jau niekam ne naujiena. Kokybiškų architektūrinių sprendimų turi būti ieškoma ne tik biuruose ar gyvenamosiose erdvėse, bet ir projektuojant mokyklines ir ikimokyklines įstaigas. Vaikų darželis, kurį daugelis iš mūsų prisimena kaip niūrių betono dėžučių sistemą, ir ne mažiau niūrios žaidimo aikštelės gali tapti nepamirštamu architektūriniu atrakcionu. Būtent tokia situacija daugumoje vakarų Europos šalių.
Nei vieno tamsaus kampo
Nedideliame plote reikėjo sutalpinti ikimokyklinę įstaigą trims grupėms, valgyklą, drabužinę, bendrą žaidimų zoną ir aikštelę dienos pasivaikščiojimams. Paskutiniosios įgyvendinimas buvo problemiškiausias, juk pastatas buvo statomas beveik ant sankryžos, todėl architektai pasiūlė pasivaikščiojimų zoną įkurdinti ant stogo. Standartinis lygiašonis stogo tūris buvo paverstas tikrų tikriausiu labirintu, kuriame atsirado vietos ir mokomiesiems užsiėmimams atvirame ore, ir improvizuotoms sporto varžyboms.
Vaikų darželį supa aukštesni namai, todėl architektams teko spręsti patalpų apšvietimo natūralia šviesa problemą. Todėl į gatvę žvelgiantys fasadai buvo „aklinai“ įstiklinti, o iš lygiašonio tūrio vidurio per visą pastato aukštį buvo „išpjautas“ ovalas. Sienoje sukurtos „įdubos“ taip pat paverstos permatomomis – dėl šio drąsaus kompozicinio sprendimo viduje neliko nei vieno „tamsaus“ kampo.
Nei vienos tiesios linijos
Architektai rėmėsi teiginiu, kad vaikų fantazija beribė, todėl žaidimų kambarių dizainas turi atitikti jų poreikius: jokių tiesių linijų ir griežtumo. Vidinės pertvaros labiausiai primena sūrio su skylutėmis gabalėlius, be to kiekviena skylutė pažymėta skirtinga spalva. Didesnės atlieka landų, vedančių į daugybę kambarių–olų, funkciją, o mažesnėms tenka langelių vaidmuo. Grindys žaidimų kambariuose išklotos batutais, kurie leidžia apsaugoti vaikus nuo traumų. Minkštose grindyse įrengti talpūs stumdomieji stalčiai žaislams. Įdomu, kad pertvaros su figūrinėmis skylėmis yra su ratukais, taigi prireikus žaidimų erdvės konfigūraciją galima lengvai pakeisti. Be to šiame vaikų darželyje yra ir žiemos sodas, baseinas, mokomosios klasės ir net nuosavas lėlių teatras.
Mėgstamo pasakojimo motyvais
Vaikų darželis sujungtas su automobilių stovėjimo aikštele
Žali ir geltoni atspalviai dominuoja ir „Sansaburu“ vaikų darželyje (San Sebastianas, Ispanija). Šis darželinukų rojus buvo įrengtas pagal architektų biuro „Vaumm“ projektą. Rajonui trūks plyš reikėjo iškart dviejų socialinės paskirties objektų: municipalinės stovėjimo aikštelės, kuri nuo privataus transporto atlaisvintų siauras gatveles, ir vaikų darželio Todėl architektam teko imtis neįprasto sprendimo ir sujungti pastarąjį objektą su požemine automobilių stovėjimo aikštele.
Stovėjimo aikštelė buvo įkurdinta po žeme, įvažiavimas į ją apiformintas lakoniška lygiašone arka, o norint apsaugoti vaikus nuo automobilių išmetamųjų dujų, pastato fasadas buvo apvilktas papildomu stiklo ir specialaus tinklinio audinio sluoksniu. Tamsiuoju paros metu ši membrana apšviečiama ryškiai žalia spalva. Dalis plokščio vaikų darželio stogo naudojama kaip erdvės judriems žaidimams atvirame ore ir saulės vonių „procedūroms“, o kitą jo dalį užima kubo formos tūris, kuriame įkurdinti mokomieji ir žaidimų kambariai. „Sansaburu“ vaikų darželio interjere dominuoja išlenktos linijos, o ten, kur dėl konstrukcinių priežasčių to nebuvo galima įgyvendinti, architektai erdvės griežtumą kompensavo ryškiomis spalvomis, piešiniais ir įmantriu apšvietimu.