Valstybė saugos Kėdainių dvaro sodybą

Nuo šių metų sausio 19 d. Kėdainių dvaro sodyba (S. Dariaus ir S. Girėno g.5, Kėdainiai) Kultūros ministro įsakymu paskelbta saugoma valstybės.

Dvaro sodyboje iki šių dienų išlikęs tik peizažinio tipo parkas. Parke išlikę senieji įvažiavimo vartai (restauruoti), 28 m. aukščio minaretas primenantis rytietišką koloną su „stalaktitiniu“ kapiteliu, du buvusios dvaro sodybos rūsiai (konservuoti), išlikę vazos ir jų fragmentai, reljefo formos, medžių alėjos, vertingi pavieniai medžiai.

Kultūros ministro įsakymu taip pat patvirtintas Kėdainių dvaro sodybos apsaugos specialusis planas. Specialiuoju planu užtikrinamas kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų išsaugojimas bei įteisinami taikomi paveldosaugos reikalavimai. Patvirtintame specialiajame plane reglamentuoti žemės darbai, statinių ir įrenginių statyba, statinių aukštis, tūris, užstatymo tankis ir intensyvumas, išorės apdailos medžiagos, apželdinimas, transporto srautai ir jų intensyvumas.

Kėdainių dvaro sodybos apsaugos specialiojo plano organizatorius – Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos, rengėjas – UAB „Lietuvos paminklai“ (projekto vadovė Giedrė Filipavičienė). Specialieji planai tvirtinami Kultūros ministro įsakymais.

Numalšinus 1863 m. sukilimą, Kėdainių dvaras buvo konfiskuotas. M.Čapskis apkaltintas sukilimo rėmimu ir ištremtas į Sibirą. 1866 m. dvaras atiteko rusų armijos generolui, karo inžinieriui grafui Eduardui Totlebenui (1818-1884). Šis iš pagrindų perstatė dvaro rūmus, padidino ir aptvėrė parką, išplėtė gėlynus, parke pastatė antrąjį vandens malūną, greta jo – minareto bokštą. Užtvenktas upelis sudarė tvenkinį su įlankomis, salelėmis, dirbtiniais kriokliais, fontanais, krūmais, medynais.

Nepriklausomos Lietuvos metais Kėdainių dvaras buvo išparduotas, o jo centre įkurtas žirgynas. 1923-1927 m. rūmuose veikė mokytojų seminarija. Dvaro sodyba labai nukentėjo Antrojo Pasaulinio karo metu. 1944 m. liepą, traukdamiesi nacistinės Vokietijos armijos kariai susprogdino centrinius dvaro rūmus. Iki šių dienų išlikęs tik peizažinio tipo parkas.

Kėdainių dvaro sodyboje siūloma išvystyti rekreacinę infrastruktūrą, organizuojant ne tik vietinius kultūrinius renginius, tačiau ir rengiant tarptautinius projektus, plenerus, seminarus, kurie ne tik pagyvintų miesto kultūrinį gyvenimą, bet ir pristatytų Lietuvos kultūros paveldą tarptautiniu mastu. Šiai veiklai palanki vertybės dislokacija, numatoma ir siūloma aplinkinių teritorijų, tarptautinės Railbaltic geležinkelio linijos plėtra.