Viešosios paskirties pastatų energijos poreikių analizė

Viešosios paskirties pastatų energijos poreikių analizė

Viena iš pagrindinių šių laikų energetinio sektoriaus problemų yra darnus energetikos vystymasis. T.y. naudoti kuo mažiau ir kuo efektyviau organinį kurą energijos-elektros, šilumos gamybai, naudoti kuo daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių.

Yra galimi keli būdai, leidžiantys sumažinti pirminės energijos, t.y. iškastinio kuro, poreikius:

· Efektyviau naudoti energiją;

· Ieškoti naujų technologinių sprendimų, kurie leistų efektyviau išgauti energiją iš organinio kuro;

· Didinti šiuo metu naudojamų technologijų efektyvumą.

Tuo tikslu Lietuvoje yra sukurta Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa, kurioje vienomis iš svarbiausių yra nuostatos dėl esamų pastatų monitoringo bei auditų atlikimo.

Pagal Lietuvos nekilnojamojo turto registro duomenis Lietuvoje 83% visų pastatų sudaro negyvenamieji pastatai. Iš kurių apie 10% yra viešosios paskirties pastatai, o likusią dalį apima pagalbinio ūkio paskirties pastatai, žemės ūkio pastatai, sodų namai, specialiosios, religinės ir kitos paskirties pastatai.

63% viešosios paskirties pastatų priklauso juridiniams ar fiziniams asmenims, 15%- valstybei bei savivaldybėms. Tačiau net 64% visų šių pastatų pastatyti 1961-1990 metais. Tuo laikotarpiu statyti statiniai pasižymi itin prasta darbų kokybe bei šiuolaikinių standartų neatitinkančiomis atitvarų šiluminėmis charakteristikomis. Šiai pastatų grupei turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys.

Kaip pavyzdys yra pateikiama viešbučio, esančio Vilniuje, energijos poreikių analizė.
 
yra Kita
Viešieji pirkimai statybų sektoriuje be konkurencijos ir nepagrįstomis kainomis