Kopenhagoje (Danija) atidaryti Jeano Nouvelio suprojektuoti koncertų rūmai. Naujasis pastatas taps visuomeninės vaikų televizijos ir radijo DR biuro komplekso centru. Kol kas pastatas įkurdintas tuščiame lauke, šalia geležinkelio estakadų, tačiau jau netrukus aplinkui turėtų išdygti likusieji biurų bei studijų korpusų pastatai.
J. Nouveliui tokios sąlygos pasirodė neįprastos: architekto teigimu, jis įprastai įdėmiai išstudijuoja būsimojo pastato „kontekstą“, o šiuo atveju – pastarojo kol kas nėra. Kuomet architektas kūrė koncertų rūmų projektą, nebuvo net apytikslės vizijos, kaip turės atrodyti supantys pastatai. Todėl J. Nouvelis palygino save su XXI a. architektu, statančiu miesto bažnyčią ir nežinančiu kokie pastatai išdygs aplink jo kūrinį prabėgus pusei amžiaus. Tęsdamas šią metaforą, architektas aiškiai atskyrė pastato vidaus interjerą nuo miesto erdvės: 45 m aukščio tūris uždengtas mėlynu ekranu, dienos metu atliekančiu uždangos vaidmenį, o naktį naudojamu įvairiausių vaizdų projektavimui. Jį laikantis metalinis karkasas primena mišką; „statybų aikštelės“ motyvą pratęsia vidinės pastato erdvės apdailos faneros plokštės, kaitaliojamos su neapdirbto betono „intarpais“, kurie liejant buvo papildyti plonyčiais plastiko lakštais: rezultate ši danga virto kažkuo panašiu į sluoksniuotą „dramblio odos“ paviršių.
Fojė erdvė jungia visus pastato aukštus, į ją išeina visos keturios komplekso studijų salės. Pagrindinės koncertų salės „N 1“ tūris (išorėje taip pat „apsiūtas“ faneros plokštėmis) „kybo“ virš pastato lankytojų galvų. Viduje žiūrovų vietos (iš viso jų 1 800) terasomis išdėstytos aplink sceną. Norint išgauti idealias akustines sąlygas buvo taikytos specialios medinės ir plastikinės plokštės, kurių 1 m² masė sienoje siekia mažiausiai 100 kg. Tamsiai raudona koncertų salės spalva – aliuzija į istorinių muzikinių teatrų interjerus. Šios pagrindinės studijos funkcija – danų nacionalinio simfoninio orkestro namų scena.
Studija „N 2“ (500 sėdimųjų vietų) „apsiūta“ faneros lakštais su žymių danų bei susijusių su Danija muzikų ir kompozitorių atvaizdais. 3-oji ir 4-oji studijos skirtos dviems šimtams žiūrovų. Tai vadinamosios „black box“ tipo erdvės, kuriose gali būti įgyvendintas bet koks žiūrovų bei atlikėjų vietų išdėstymas. Pirmoji apkalta juodomis plokštėmis, antroji – raudonomis.