Pasak G.Miknevičienės, teritorijoje yra vertingų objektų, žyminčių Vilniaus miesto raidą nuo LDK laikų. XIV-XV a. sunaikinta Kreivoji pilis, XV-XVI a. pastatyta Žemutinė pilis, Vilnius apjuostas siena. XIX a. dabartinio Sereikiškių parko teritorijoje įkurtas Botanikos sodas. Pilių teritorija ypač pakeista XIX a., ją transformuojant į karinę tvirtovę (pakeistas reljefas, statiniai).
Autoriai siūlo teritoriją labiau pritaikyti lankymui, projektuodami takus, numatydami informacinius centrus prie Vilnelės ir Neries santakos. Kalnų parko rezervatui administracinei, edukacinei veiklai reikalingi pastati ir parkingai galėtų atsirasti šalia Karo ir transporto muziejaus.
Teritorijoje, kur susiformavusi gamtinė griova, autoriai siūlo pažintinį-gamtinį taką, kuris per naują tiltelį per Vilnelę susijugtų su Sereikiškių parku. Piliakalnių šalituose prioritetas būtų skiriamas kultūriniam pažinimui, Vilniaus tvirtovės išryškinimui. Centrinėje dalyje prioritetas suteikiamas Kreivojo miesto elementų ryškinimui.
Kalnų parko rezervato direkcija planuoja griežtai kontroliuoti teritorijos lankymą. Teritoriją ketinama aptverti tvora ir rakinti nakčiai, jautrioje archeologinėje zonoje lankymas būtų labai ribojamas. Dviračiais bus galima patekti tik į pakalnės dalį.
Atskirų reglamentų Pilių rezervato teritorijai autoriai nenustatė. Jų nuomone, pakaktų galiojančių įstatyminės bazės nustatomų reglamentų (archeologiniam paminklui, valstybinės svarbos miškui ir t.t.).
Nors ekspertai teigiamai įvertino darbe atliktą analizę, projektui nepritarta.
Taryba dar kartą pabrėžė seną LAS poziciją, jog teritorijai, esančiai miesto centre, svarbiai kultūriniu požiūriu, rezervato statusas turi būti panaikintas. Pilių teritorija turėtų būti integruota į miesto struktūrą ir gyvenimą, o ne izoliuota nuo jo. LAS nuomone, dabartinis rezervatas galėtų būti vadinamas Nacionaliniu istoriniu-kultūros parku. Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento kultūros ir paveldo skyriaus vedėjas V.Karčiauskas pastebėjo, jog toks projektas apskritai negali būti rengiamas, kadangi nagrinėjamos teritorijos paskirtis nėra „konservacinė“, o rezervato sąlyga – būtent konservacinės paskirties žemė.
Abejones sukėlė ir sprendimas apjuosti parką tvora. Ekspertų nuomone, apsaugos nuo vandalų priemonės galėtų būti efektyvesnės ir neturinčios neigiamos įtakos estetiniam vaizdui – apšvietimas, vaizdo kameros . Tarybos nuomone, Pilių teritorijos pažinimas turi būti atviras visuomenei, o ne ribojamas draudimais.
Architektai pasigedo aiškaus parko naudojimo scenarijaus, patrauklaus lankytojams. Pastebėta, jog, rengiant projektą, nebuvo atsižvlegta į prieš kelis metus parengtą Vilnelės upės prieigų detalųjį planą (UAB “Urbanistika“), kuriame buvo numatytos prieigos prie upės, visuomeninis pakrančių naudojimas. Pristatomame projekte sprendinį statyti naują tiltelį per Vilnelę, sujungsiantį Sereikiškių parką su Užupiu tarybos nariai vienbalsiai palaikė, teigdami, jog tiltelis būtų natūrali jungtis, reikalinga turistiniam maršrutui Senamiestis-Pilių parkas.
Pasisakę prieš rezervato teritorijos plėtimą, ekspertai atkreipė autorių dėmesį, jog būtina ieškoti vietos naujiems parkingams - numatytų automobilių statymo vietų nepakaktų.