Pastaruoju metu Lietuvoje spa rčiai augus ekonomikai, ypa č suintensyvėjus statybų verslui, buvo ieškoma greitų, pa tikimų ir ekonomiškų sprendimų. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę statybų sektoriui buvo pa siūlyti stačiakampio ir kvadratinio skerspjūvio metaliniai vamzdžiai, jie ypač išpopuliarėjo ir įsitvirtino rinkoje. Tačiau šiandien besikeičiančiai rinkai reikia ne tik ekonomiškų, bet ir estetiškų sprendimų.

 

Tad UAB „Metalo meistrai“ statybų rinkai pristato naują produktą – daug estetiškesnio apskrito skerspjūvio statinių konstrukcijų vamzdžius. Bendrovė diegia naują technologiją, leisiančią be didesnių papildomų sąnaudų išpjauti ir suleisti tokių vamzdžių konstrukcijas. Pasaulinėje praktikoje apvalių vamzdžių konstrukcijos vertinamos pirmiausia dėl estetinių ypatybių, didesnių galimybių kurti sudėtingus statinius, taip pat dėl gražiau aplinkoje derančių formų.

 

Apvalūs vamzdžiai idealiai tinka visuomeninių pastatų reprezentacinėms konstrukcijoms montuoti. Atsiveria didelės struktūrinių elementų konstravimo galimybės, nes tokių kokybiškų vamzdžių gamyba bus įmanoma Lietuvoje, o tai padės įgyvendinti įvairiausius architektūrinius sumanymus, leis išgauti norimas konstrukcijų formas. Lietuvoje erdvinės sistemos nėra plačiai naudojamos, nes tokių konstrukcijų mazgų gamyba sudėtingesnė, ir tik turinti atitinkamą gamybos automatizavimo įrangą bendrovė gali greitai ir kokybiškai pagaminti tokius elementus. Erdvinė sistema yra patikimesnė, patvaresnė, standesnė. Tokios sistemos išdėstymas leidžia perkelti karkasui netolygiai išskirstytą ir / ar sutelktą apkrovą.

Metalinės konstrukcijos architektūroje imtos naudoti dar XVIII a. – dažniausiai tiltams, taip pat įvairiems pramoniniams
pastatams, sandėliams: ketaus kolonomis buvo paremiamos sijos, o ant jų mūrijami skliautai. Vėliau išpopuliarėjo stiklinės ir plieninės konstrukcijos. Pirmuoju ir žymiausiu tokios statybos pavyzdžiu laikomi Krištolo rūmai Londone (1850–1851), tapę prototipu daugeliui vėliau projektuotų parodų paviljonų, oranžerijų, traukinių stočių ir pan. XIX a. pabaigoje JAV jau buvo naudojamos gamyklose pagamintos plieninės konstrukcijos pramoniniams, visuomeniniams pastatams, netgi bažnyčioms statyti. Suvirinamos plieninės konstrukcijos leido išpopuliarėti dangoraižių architektūrai, o tai buvo ypač aktualu JAV didmiesčiuose – Niujorke ir Čikagoje. Vis dėlto metalinių konstrukcijų galimybės atsiskleidė vėliau – XX a. – architektų modernistų darbuose. Šios medžiagos ypač patogios, kai reikia uždengti didelius tarpatramius statant didelės apkrovos ir virpesių veikiamas konstrukcijas.

 

Seniausiai ir plačiausiai naudojami dviejų kampuočių skerspjūvio metalinių santvarų elementai, tačiau pačiais ekonomiškiausiais laikomi strypai iš apskrito arba keturkampio skerspjūvio vamzdžių. Esant tai pačiai metalo išeigai, apskrito skerspjūvio vamzdžių inercijos momentas, palyginti su kitokiais vamzdžiais, gerokai didesnis, o klupumas mažesnis, tad tokie strypai standesni.

 

Ilgą laiką apvalių strypų konstrukcijų gamybai reikėjo didesnių sąnaudų nei stačiakampio ar kvadratinio skerspjūvio. Dar sovietinėje Lietuvoje reprezentaciniuose objektuose, kur matyti atviros metalinės konstrukcijos,
buvo naudojami estetiškesni suapvalinti vamzdžiai. Pavyzdžiui, 1969 m. baigtame statyti architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių projektuotame pastate Gedimino prospekte (dab. Vilniaus apskrities centrinis paštas) centrinėje salėje paliktos atviros metalinių apvalių vamzdžių santvarinės konstrukcijos – vienas svarbiausių interjero akcentų. Architektai daug dėmesio skyrė konstrukcijų proporcijoms: horizontalūs ir įstriži elementai čia sudaro vientisą lengvumo įspūdį – kontrastą masyvioms plytų sienoms. Buvusiame baldų paviljone „Baldai“ Vilniuje, Mindaugo g. (dab. parduotuvė „Maxima“), dar 1968 m. architektė Elena Nijolė Bučiūtė didžiuliam plotui perdengti panaudojo metalinę konstrukciją iš apskrito skerspjūvio vamzdžių. Paliktos atviros perdangos sudaro ritmiškus geometrinius linijos, plokštumos ir švieslangių kompozicinius elementus – tai būdinga interjero dalis. Apvalūs vamzdžiai kaip konstrukcinis ir kartu estetinis elementas naudojami ir dabartiniame Vilniaus Gedimino technikos universiteto (buvusiame VISI, Saulėtekio g.) pastate, taip pat mažesniuose objektuose.

Nuo 1990 m. Lietuvoje ima vyrauti stačiakampio ar kvadratinio skerspjūvio metalinių vamzdžių konstrukcijos. Tokios konstrukcijos panaudotos daugelyje naujųjų sporto arenų: 2007 m. pastatytoje 20 000 kv. m Šiaulių miesto arenoje, 2008 m. pabaigtoje 28 888 kv. m Panevėžio sporto arenoje, sporto klubuose „Impuls“ , prekybos centruose, naujajame Vilniaus oro uosto priestate ir daugelyje kitų objektų. Vienas naujesnių pavyzdžių, kuriame vėl grįžtama prie daug estetiškiau atrodančių aptakių konstrukcijų, – 2009 m. atidaryto Utenos sporto ir pramogų komplekso (architektai J. Šeibokas, J. Liekys, M. Sadauskaitė, inžinieriai V. Guogis, M. Samofalovas) atviros konstrukcijos, rodančios naują projekto vykdytojų požiūrį į projektą. Įspūdingos formos statiniai – po 2008 m. baigtos Molėtų observatorijos rekonstrukcijos iškilę metaliniai ir stikliniai elipsoidai (rekonstrukcijos autoriai architektai R. Krištapavičius, A. Gudaitis ir konstruktorius N. Moškovas). Juose taip pat gausu interjere „eksponuojamų“ apskrito skerspjūvio metalinių vamzdžių, o tai rodo didėjantį naują kokybės ir estetikos poreikį lietuviškuose projektuose.

 

Užsieniniuose pastatuose matyti tendencija atviras metalines konstrukcijas gaminti būtent iš apskrito skerspjūvio vamzdžių. Vienas ryškesnių pavyzdžių – Štutgarto oro uostas, jame apvalūs vamzdžiai panaudoti formuojant perdangą laikančias kolonas, imituojančias medžius. Ši savotiškai humanizuota metalinė konstrukcija atlieka ryškios interjero dominantės ir laikančiosios konstrukcijos vaidmenis.

 

Pasaulinėje praktikoje interjere matomas metalines konstrukcijas visuomeniniuose pastatuose įprasta daryti iš apskrito skerspjūvio vamzdžių, o stačiakampio ar kvadratinio profilio strypai naudojami paslėptoms konstrukcijoms suformuoti. Apskrito skerspjūvio strypai suteikia interjerui išbaigtumo įspūdį, leidžia lanksčiau, tad ir naujoviškiau, formuoti konstrukcijas, o tai atskleidžia naujas metalo panaudojimo architektūroje galimybes.

Veiklą 1999 m. pradėjusi UAB „Metalo meistrai“ – sparčiai auganti metalo gaminių ir metalinių konstrukcijų gamybos įmonė, Lietuvos rinkai ir čia dirbantiems architektams nori suteikti didesnę laisvę kurti. 2009 m. bendrovė investuoja į naują įrangą, leisiančią pagaminti naujus elipsoidinio skerspjūvio konstrukcinius strypus, o jų gamybos sąnaudos bus ne didesnės nei stačiakampio ar kvadratinio profilio strypų. Tai tarsi dar vienas žingsnis link naujos vertės ir kokybės projektų įgyvendinimo Lietuvoje. Iki šiol mūsų šalyje to padaryti buvo neįmanoma neinvestuojant į naują technologinę įrangą. „Dėžučių era baigėsi, – teigia „Metalo meistrai“, – atsigausianti rinka diktuos naują, šį kartą pirmiausia kokybės poreikį, ir mes norime būti tie, kurie prisidės prie naujos pridėtinės vertės kūrimo.“

 

Tinklų g. 7, LT-35115 Panevėžys,

tel. (8 45) 581 627, faks. (8 45) 461 677,

el. paštas [email protected],
svetainė www.metalomeistrai.lt