Vertinant praktiškai, nerūdijančiojo plieno elementai − gerokai racionaesnis sprendimas. Kad ir koks būtų aliuminio elementas, jis neišvengiamai reaguoja į aplinką, ilgainiui toks paviršius apsineša, pasikeičia o atspalvis ar net ima rūdyti. Todėl norint, kad tokia konstrukcija ilgai šsaugotų estetišką vaizdą, neišvengiamai teks ją kruopščiai prižiūrėti, valyti specialiomis priemonėmis. O naudojant nerūdijančiojo plieno konstrukcijas visų šių rūpesčių lengvai pavyksta išvengti. Vakarų Europos biurų, administracinių pastatų ir prekybos centrų interjeruose aliuminio konstrukcijos tiesiog neįsivaizduojamos, todėl natūralu, kad kyla klausimas, kodėl mūsų šalyje nerūdijančiojo plieno konstrukcijos iki šiol kaip sunkiai skinasi kelią?

Mūsų šalies architektai tik spėlioja, kodėl Lietuvos visuomeninės ir komercinės paskirties pastatų interjeruose karaliauja aliuminis. Vieni mano, kad aliuminio elementai tiesiog siauresni, ne tokie matomi, „nesikerta“ su stiklo konstrukcijomis, kiti tiesiog pripažįsta, kad paprasčiausiai trūksta informacijos, tačiau daugelis sutinka, jog labiausiai „atbaido“ aukštesnė nerūdijančiojo plieno kaina. „Mano manymu, atsakymas būtų labai paprastas – nerūdijantysis plienas tiesiog kainuoja gerokai brangiau, jei nerūdijančiojo plieno ir aliuminio elementų kaina skirtųsi apie 5 proc., nerūdijantysis plienas tikrai rastų savo vietą visuomeninėje ir komercinėje statyboje“, – teigė UAB „Archinova“ projektų vadovė architektė Aušra Gvildienė.

 

UAB „Veduta“ architektės Agnės Ilginytės manymu, aliuminis iki šiol nustelbdavo nerūdijantįjį plieną dėl to, kad Lietuvos rinkoje jo pasiūla gerokai didesnė. „Tiesą sakant, toks klausimas man iki šiol nekilo, nes dauguma užsakovų jau atvyksta apsisprendę, kad rinksis aliuminio konstrukcijas“, − teigė architektė.

 

UAB „Vilniaus projektai“ architekto Gintauto Putriaus manymu, viena priežasčių būtų tai, kad Lietuvoje vyrauja tam tikros vietinės tendencijos. „Tarybiniais laikais aliuminis keldavo asociacijų su paprasčiausiais pigiais indais, o atgavus nepriklausomybę atkeliavo aliuminio konsrukcijos ir visi jomis susižavėjo. Tuomet matinis aliuminis virto kokybės etalonu, o plastikas tapo pigesnės statybos atributu. Apskritai mūsų šayje priimta kopijuoti kaimyną, todėl daugelis dalykų užsistovi ir permainos vyksta gana lėtai. Taip, matyt, nutiko ir su nerūdijančiuoju plienu.
Vyraujančios architektūrinės mados nustūmė šią medžiagą ir prie jos iki šiol negrįžtama. Be abejo, nemažą įtaką tam galėjo turėti ir gerokai didesnė nerūdijančiojo plieno kaina“, − teigė architektas.

Taip mano ir UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ specialistai, kurių teigimu, viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje aliuminiui vis dar skiriamas prioritetas, – nepagrįstai didelė tokių gaminių kaina. Atotrūkis tarp aliuminio ir nerūdijančiojo plieno toks didelis, kad ieškančiam estetiškesnių ir praktiškesnių sprendimų pasirinkus nerūdijančiojo plieno konsrukcijas tenka skirti dideles investicijas, viršijančias racionalumo ribas. „Mano manymu, tai viena pagrindinių priežasčių, užkertančių kelią nerūdijančiojo plieno elementų taikymui. Apie tai galime spręsti, pavyzdžiui, iš to, kad jau šiandien vietoj rankenų ir smulkesnių detalių aliuminio konstrukcijų pasirenkami nerūdijančiojo plieno gaminiai, tačiau ne daugiau, nes visi kiti konstrukcijų elementai − tiek kreipikliai, tiek laikikliai, tiek vyriai – vis tiek lieka aliumininiai. Juk buityje ir blizgaus, ir šliuoto nerūdijančiojo plieno taikoma tikrai daug, jis suvokiamas kaip natūrali interjero medžiaga. Būtent todėl pagaliau nusprendėme atkreipti dėmesį į šį praktišką bei estetinį sprendimą ir pasiūlyti Lietuvos rinkai kokybiškas nerūdijančiojo plieno konstrukcijas, kurių kaina nuo aliuminio skirtųsi ne daugiau kaip 5−7 proc., nors šiandien tas skirtumas siekia net 20 proc., o kartais ir daugiau“, − pasakojo UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ direktorius Artūras Grumulaitis.

Aliuminio konstrukcijos viešosios ir komercinės paskirties pastatų interjeruose taikomos ir dėl susiformavusių savotiškų tradicijų, todėl tikėtina, kad, kaip ir kitos statybų rinkos naujovės, susidarius palankioms sąlygoms ilgainiui nerūdijančiojo plieno gaminiai įžengs ir į šias erdves. Juk Vakarų Europoje vyraujančios nerūdijančiojo plieno konstrukcijos naudojamos remiantis ilgamete patirtimi, laikui bėgant buvo įsitikinta nerūdijančiojo plieno taikymo pranašumais. „Statant Europoje taupoma ne mažiau nei Lietuvoje, per ilgą laiką tiesiog buvo įsitikinta, kad toks sprendimas racionalesnis ne tik estetiškai, bet ir funkciškai. Pavyzdžiui, nerūdijančiojo plieno priežiūra daug paprastesnė – jis nenusitrina, jį daug lengviau valyti. Galima teigi, kad, taikant nerūdijančiojo plieno konstrukcijas, pasirenkama optimali išeitis, o aliuminis – tai, ką galima naudoti iš bėdos“, − įsitikinęs UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ vadovas.

Tam pritaria ir interjero stiklo konstrukcijų gamintojai. „Šiandien Vakarų Europoje nerūdijančiojo plieno ir stiklo derinys populiarus mažojoje gatvių architektūroje, biuruose, visuomeniniuose pastatuose ir individualiuose būstuose. Stiklas ir nerūdijantysis plienas vyrauja ir parodose demonstruojamuose moderniausiuose sprendimuose“, − teigė UAB „Glass Vision Baltic“ vadovas Mindaugas Mazeliauskas.

 

Anksčiau, norint visas konstrukcijas pagaminti iš nerūdijančiojo plieno elementų, tai nepavykdavo, jų tiesiog trūkdavo, todėl, pavyzdžiui, kreipikliai buvo montuojami iš aliuminio, o patys vyriai − iš nerūdijančiojo plieno, todėl vizualiai tokia konstrukcija atrodydavo labai nepatraukliai. „Šiandien galime užtikrinti, kad visa sistema būtų pagaminta iš nerūdijančiojo plieno elementų, kad būtų taikomas vientisas spalvinis sprendimas, todėl projektuojant prekybos centrų ar biurų interjerus atsiveria daug didesnės galimybės. Mūsų bendrovė gali pasiūlyti tris skirtingų tipų berėmių konstrukcijų spalvas: matinio nerūdijančiojo plieno, poliruoto plieno ir aukso“, − pasakojo A. Grumulaitis.

Specialistų teigimu, nerūdijančiojo plieno konstrukcijos dera bet kokioje erdvėje – nesvarbu, ar tai vienos durys, ar visas pasažas, kur sumontuota šimtai durų – tokios konstrukcijos erdvei suteikia estetikos ir solidumo. „Paradoksalu, tačiau šiandien net prestižiniuose prekybos centruose garsių prekių ženklų atstovai įsirengdami parduotuves daugeliu atvejų vis dar linkę rinktis aliuminio konstrukcijas, gerokai kontrastuojančias su itin išpuoselėtais dizaino sprendimais ir lėšų, skirtų patalpoms įrengti, paskirstymu. Tokia tendencija byloja apie tai, kad mes vis dar atsiliekame nuo Vakarų Europos“, − samprotavo A. Grumulaitis.

Kiekvieno berėmių apkaustų gamintojo sistemos, be abejo, turi tam tikrų montavimo skirtumų, tačiau visų principai labai panašūs. Prieš pasirenkant tokios konstrukcijos pertvaras tiesiog reikia žinoti visus reikiamus dydžius ir pasirinkti montavimo vietą. Išmontavus tokias pertvaras grindyse lieka tik aliumininiams bėgeliams tvirtinti skirtos skylės, kurios nesunkiai užtaisomos, jei vėliau erdvė perprojektuojama pagal naujus reikalavimus. Viršuje stiklas tvirtinamas į aliumininį bėgelį, visi stiklo lakštai tarpusavyje sutvirtinami metaliniais laikikliais. Tokioje berėmio stiklo konstrukcijoje montuojamos varstomos dalys gali būti su traukikliais arba be jų, rakinamos įprastai arba apačioje. Sistemos grūdintojo stiklo storis gali būti 10 arba 12 mm, atsižvelgiant į patalpos aukštį ir užsakovo pageidavimą. Lietuvoje „Gretsch-Unitas Baltic“ pripažinta kaip viena pirmaujančių bendrovių langų ir durų apkaustų rinkoje. Skirtingai nei kitos prekybos įmonės, „Gretsch-Unitas Baltic“ yra gamybos įmonių grupės atstovė, todėl visus naujausius gaminius ir moderniausius sprendimus vartotojams gali pasiūlyti anksčiau nei konkurentai. Palyginti su mūsų šalies rinkoje siūlomais tokio tipo gaminiais, vienas pagrindinių „Gretsch-Unitas“ berėmių stiklo sistemų apkaustų pranašumų – konkurencinga kaina, deranti su nepriekaištinga produkto kokybe.

UAB „Gretsch-Unitas Baltic“
Eišiškių pl. 127, LT-02184 Vilnius
Tel.: (8 5) 232 9056, 232 9057, faks. (8 5) 232 9063
El. paštas [email protected],
Svetainė www.g-u.lt