Šiuolaikinės architektūros pastatuose suteikiama galimybė patirti tik funkcinius jos pra našumus, gėrėtis au toriau s koncepcija ir įgyvendintais estetiniais sprendimais. Ir tik labai retais atvejais – klau sa pajusti architektūros darną. Toks akustinių ypatybių ignora vimas, kartais net virstantis atvira garso ir jo kokybės panieka, tapo savotiška savęs „neapmąstančios“ ir „negirdinčios“ šiuolaikinės architektūros nelaime. Para - doksalu, tačiau pra eities epochų ar chitektūra kur kas geriau atitinka šių laikų poreikius nei nau joji. Tačiau, net ir pripažinus šį faktą, būtina atkurti architektūros saitus su garsu.

 

Pradingęs daugiafunkciškumas Naujai statomų ar renovuojamų daugiafunkcių pastatų paskirtis – ne tik gražiai atrodyti, bet ir tapti erdve, kurioje režisierius, artistas ar technikas galėtų nevaržomai dirbti. Kad ir koks būtų žanras (simfoninio orkestro koncertas, monospektaklis, folkloro ansamblio pasirodymas ir pan.), jį reikia kiek įmanoma įtaigiau perteikti žiūrovams. Siekiant užmegzti dialogą tarp scenoje vykstančio pasirodymo ir žiūrovų, turi būti sukurtos visos tam reikiamos techninės sąlygos. Šalutinės ar atsitiktinės detalės gali netiesiogiai blaškyti ir erzinti žiūrovus, todėl su garso, šviesos ar scenos mechanine įranga dirbantis personalas privalo turėti visas sąlygas preciziškai kontroliuoti visus salėje ar scenoje vystančius technologinius procesus.

 

Šiandien pastebima tendencija visuomeninės kultūrinės paskirties pastatus pritaikyti kuo įvairesnėms reikmėms ir patenkinti kuo didesnį skaičių lankytojų. Štai kodėl po vienu stogu dažnai rodoma viskas - nuo skaitmeninio kino iki dramos spektaklių. Tačiau paprastai tai, kas skirta viskam, dažniausiai netinka niekam. Tokio tipo pastatai tampa tikru išbandymu ir didelę patirtį turintiems architektams. O ką jau kalbėti apie kone nacionaline ypatybe tapusį itin trumpą projektavimo terminą. Jis pats savaime užprogramuoja tikimybę padaryti klaidų, o šios paprastai išryškėja tik statinį pradėjus eksploatuoti. Tad iš skambių pavadinimų daugiafunkcė sporto ir pramogų arena ar daugiafunkcė salė išlieka viskas, išskyrus patį daugiafunkciškumą.

Visuomeninių daugiafunkcių pastatų universalumo architektūros ir konstrukcijų sprendimai derinami labai lanksčiai. Tačiau daugiafunkcėse erdvėse bendrųjų patalpų akustikos projektavimo taisyklių taikyti negalima. Čia išlieka tik gerų akustinių ypatybių rodikliai (garso natūralumas, aiškumas ir tolygumas visose salės vietose ir pan.), nes reverberacijos laikas ir kiti akustiniai parametrai skirtingose erdvėse (kino teatro salėse, operos teatruose ar bažnyčiose) gerokai skiriasi. Skirtingų stilių kūriniams reikia skirtingų akustinių sąlygų, todėl reverberacijos laiką daugiafunkcėse salėse akustinėmis medžiagomis logiška sutrumpinti iki optimalaus (atsižvelgiant į salės parametrus): neleisti atsirasti parazitiniams atspindžiams ir patalpų įgarsinimą patikėti profesionalų sumontuotoms aukšto lygio akustinėms sistemoms. Taip maža 200 vietų salė, kurios reverberacijos laikas, pavyzdžiui, viena sekundė, pritaikant erdvinių akustinių sistemų technologinius sprendimus, gali būti nustatoma kaip operos teatro, didelės koncertų salės, bažnyčios ar kitokia erdvė. Tos pačios akustinės sistemos gali būti naudojamos ir spektakliams, skaitmeniniam kinui ar tiesiog koncertui kaip erdvinis efektas. Visada reikia atsižvelgti ir į salės paskirtį: komercinio kino teatras ir filharmonija privalo turėti individualias akustines ypatybes.

 

Projektuojant akustines sistemas pirmiausia atsižvelgiama į galimus techninius poreikius. Derėtų atidžiai įvertinti akustines salės ypatybes ir joje dirbančių technikų poreikius. Projektuojant rekomenduojama naudoti akustinių sistemų simuliacijos programas, tokias kaip „Ease“, „Catt Acoustics“, „Odeon“, „MAPP Online“ ar pan. Kvalifikuotas inžinierius, dirbdamas su tokiomis programomis, gali įvertinti akustinių sistemų skaičių, montavimo vietas, suplanuoti akustinių sistemų garso padengimą ir nustatyti kitus duomenis. Visi akustinių sistemų simuliacijos programų duomenys tėra preliminarūs, todėl instaliacijų metu privaloma naudoti matavimo įrangą (pvz., SIM3, „SAT-Live“). Ja ir skaitmeniniais garso procesoriais galima suderinti akustinių sistemų laiko fazinius skirtumus (atsirandančius dėl akustinių sistemų atstumų skirtumo), tolygiai visoje žiūrovams skirtoje dalyje suderinti garso lygius, kompensuoti aukštų dažnių garso slėgio kritimą dėl oro absorbcijos ir pan. Be garso sistemų analizavimo įrangos tinkamai suderinti akustinių sistemų neįmanoma. Tenka pripažinti, kad Lietuvoje yra mažai garso inžinierių, deramai susipažinusių su akustinių sistemų derinimo ir montavimo metodais, o sertifikuotų ir kasdieniame darbe praktikuojančių inžinierių – vienetai.

Paprastai daugiafunkcius pastatus sudaro visa grandis patalpų: pagrindinė salė, mažoji salė, repeticijos salės, kabinetai ir t. t. Salėse, kuriose aukštas garso slėgis, rekomenduojama sienas, lubas, grindis, stogo konstrukcijas, duris, langus, ventiliacijos sistemas izoliuoti garsą absorborbuojančiomis medžiagomis. Jų tipas ir montavimo būdas parenkamas individualiai. Koncertų technikos reikalavimuose paprastai garso režisieriai nurodo, kad akustinė sistema turėtų atkurti 110 dB SPLrms garso slėgį. Kad personalas galėtų dirbti gretimose patalpose renginio metu, garso izoliacijos projektuotojas turėtų pasirūpinti, kad tose patalpose triukšmas neviršytų 50 dB SPL.

Dažnai renovuojant teatro pastatą ar miesto kultūros centrą projekte architektai ne visada numato, o kartais ir netinkamai suprojektuoja techninės priežiūros zonas, tokias kaip operatorinės, aparatinės, priežiūros tilteliai. Siekiant ateityje išvengti galimų problemų, specialistai pateikia šias rekomendacijas:

1) garso aparatinę įrengti šalia scenos, taip reikės mažiau išlaidų instaliacijai. Šios patalpos turi būti gerai vėdinamos.

2) garso operatoriaus darbo vietos (operatorinės) įrengimas. Operatoriui turėtų būti skirta patalpa salės gale, centre ar už žiūrovų nugarų. Garso operatorius turi ne tik matyti visą sceną, bet ir tiesiogiai girdėti pagrindines akustines sistemas. Taip pat rekomenduojama žiūrovų salės dalyje (viduryje) prie pagrindinės akustinės sistemos įrengti garso pulto prisijungimo mazgus. Daugelis garso režisierių nesutinka dirbti atskiroje patalpoje, jie privalo girdėti ir matyti tai, ką girdi ir mato žiūrovai, todėl toje vietoje turėtų būti paruošta garso operatoriaus pulto vieta.

3) greta akustinių sistemų tvirtinimo taškų turi būti įrengti priežiūros tilteliai.

4) Nepakankamas elektros įvadas, kurio galia įvairuoja nuo akustinės sistemos dydžio ir jos stiprintuvų naudingumo klasės. Vidutiniško teatro ar koncerto salės dydžio įgarsinimo įrangai reikia apie 150 A prie 230 V galios. Specialistai rekomenduoja, kad akustinių garso sistemų elektros įvadas būtų atskirtas nuo vėdinimo įrenginių, scenos mechanikos ir meninio apšvietimo prietaisų elektros įvadų;

5) Žemo dažnio akustinių sistemų montavimo nišų įrengimas. Tokias nišas rekomenduojama įrengti po avanscena arba scenos kraštuose. Gana dažnai susiduriama su problema, kai nėra vietos, kur sumontuoti didelių gabaritų žemo dažnio akustines sistemas.

 

Šiandien Lietuvoje yra kelios įmonės, kurių veiklos sritis – akustinių sistemų projektavimas ir instaliavimas. Tačiau jų pardavimo agentai šioje srityje iš tiesų nedirba, todėl nenuostabu, kad jų žinios paremtos tik teoriniais pagrindais. UAB „Redžius“, užsiimančios teatrų, kultūros namų ir klubų elektrotechninių projektų rengimu, jų įrangos pardavimu ir montavimu, visą personalą sudaro profesionalūs technikai, individualiai dirbantys su skirtingais teatrais ir masiniais koncertais tiek pačioje Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Savo žinias jie nuolat tobulina tarptautiniuose seminaruose. Profesinė „Redžiaus“ sėkmė pagrįsta ne tik gera vadyba, bet ir aukšto lygio techniniais sprendimais apšvietimo, įgarsinimo ir scenos mechanikos srityse.

 

Taikos pr. 92, 206 kab., LT-51180 Kaunas,

tel. (8 37) 200 401, faks. (8 37) 406 705, mob.: 8 699 66 834, 8 650 96 434,
el. paštas [email protected], svetainė www.redzius.lt