Nuo Lietuvos-Lenkijos pasienio iki Kauno nutiesti sugretintą europinę vėžę, kainuosiančią 850 milijonų litų, žadama per 3 metus.
Lietuvą su Europa siauresne geležinkelio vėže turintis sujungti projektas „Rail Baltica“15 metų statytas beveik tik kalbomis.
Ledai pajudėjo Europos Komisijos siūlymu Vyriausybei supaprastinus šios tarptautinės vėžės projektą.
Europinę vėžę numatyta tiesti palei jau esamą plačiąją, sovietinę vėžę, o kur negalima – tiesti sugretintą, siauresnę vėžę.
Europos Komisijos atstovas giria Lietuvą, nors Estija geležinkelio rekonstrukcijos darbus pradėjo prieš4 metus, o latviai dar delsia.
„Nelengva apsispręsti visoms šalims. Lietuvos kelias nebuvo paprastas, projektas ir scenarijus buvo nuolat keičiamas .Jei manęs kas paklaustų, ar Lietuva padarė pažangą, atsakyčiau– taip“, – sakoprojekto „Rail Baltica“ koordinatorius Pavelas Telička.
„Europinės vėžės atsiradimas Lietuvos teritorijoje iš esmės padėtų pritraukti papildomus krovinius iš Vokietijos, Centrinės Rytų Europos šalių, kurie galbūt būtų gabenami į šiaurinės Rusijos, europinės Rusijos dalį“, – sako susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Kad Lietuva galėtų konkuruoti krovinių pervežimo rinkoje, būtina kuo greičiau kurti infrastruktūrą bei logistikos centrus.
„Tie darbai yra jau prasidėję. Ir verslas dirba, ir savivaldybės dirba, ir valstybės lygmeny dirbama ta linkme“, – sako projekto „Rail Baltica“ direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas.
Rūta Lankininkaitė
LTV naujienų tarnyba