Biokuro panaudojimo katilinėse perspektyvos ir privalumai

Nors pasaulyje atrandami vis nauji naftos ir gamtinių dujų telkiniai, o naujos technologijos leidžia žymiai padidinti jų išgavimo kiekius, pastaruoju metu vis didesnę reikšmę įgyja atsinaujinantieji energijos ištekliai. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių vaidmens augimą skatina daugelis veiksnių: ribotos organinio kuro atsargos, importuojamojo kuro kainų augimas, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai, būtinybė didinti energijos tiekimo patikimumą, Europos Sąjungos šalių prisiimti įsipareigojimai didinti šių energijos išteklių naudojimą, aplinkosaugos mokesčių sistemos tobulinimas, išsivysčiusių pasaulio šalių pastangos spręsti besivystančių šalių energetikos problemas ir kt. [1]. Todėl tolesnė energetikos plėtra vienareikšmiškai siejama su naujų ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimu.

Vietiniu kuru (tokiu kuru, kuris yra išgaunamas Lietuvoje) kūrenamos katilinės – tai būdas apsaugoti centralizuotai tiekiamą šilumą vartojančius gyventojus nuo energijos tarifų didėjimo. Naudojant vietinį kurą mažinamas degimo metu susidariusių teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai (LŠTA) priklausančios šilumos tiekimo įmonės, naudojančios biokuru kūrenamas katilines, per pastaruosius ketverius metus į atmosferą išmetamų teršalų kiekį sumažino 27 %. [2] Aplinkosaugos teršalų balansas, nustatantis didžiausius išsiskiriančius atmosferos teršalus (CO₂, SO₂, NO_x), yra palankus medienos deginimui, nes šiose katilinėse išsiskiriantis CO₂ kiekis yra beveik neutralus, o SO₂ kiekis yra mažesnis, nei deginant anglį ar mazutą. Fotosintezės ir augimo procesų metu augančių medžių ir kitų augalų biomasė „sugeria“ tokį pat anglies ir kitų medžiagų kiekį, kokį išskiria degimo ar medžiagų irimo gamtoje metu. Taigi augalai tokiu būdu veikia kaip anglies dvideginio kiekio atmosferoje mažintojas.

Biokuro rinkos plėtra – strateginis Lietuvos Respublikos uždavinys, didinantis šalies energetinę nepriklausomybę.

in Kita

Biokuro katilinės gyvavimo ciklo analizė