Čerpė – laiko patikrinta stogo danga

Čerpė – viena seniausių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų stogų dangų medžiagų. Ji atsirado tuomet, kai buvo pradėti dengti šlaitiniai stogai.

Jau antikos laikais čerpėmis buvo dengiamos šventyklos ir gyvenamieji pastatai, nors stogų nuolydis tuomet dar nebuvo didelis. Atšiauresnio klimato šalyse stogo dangoms buvo keliami didesni reikalavimai. Šiauriniuose ir rytiniuose regionuose stogas turėjo ne tik nutekinti lietaus vandenį, bet ir išlaikyti sniego apkrovas bei saugoti namą nuo šalčio. Čia pastatai buvo statomi su palėpėmis ir statesniais stogų šlaitais. Pigesnės šiaudų, skiedrų bei medinių lentelių dangos buvo neilgaamžės ir dažnai tapdavo gaisro priežastimi, kai atsitiktinai užsiliepsnodavo nuo žiežirbų, kylančių iš krosnių ar židinių, todėl ilgainiui vis dažniau stogui imtos naudoti čerpės.

Buvo naudojamos viena kitą perdengiančios čerpės, kurių pavadinimai nusakydavo jų paskirtį: „kraiginės“, „kraštinės“, „latakinės“ (klojamos išgaubimu į apačią vadintos „vienuolėmis“, o išgaubimu į viršų – „vienuoliais“). Taip pat čerpių pavadinimai buvo suteikiami pagal kilmę. Laikui bėgant, labai populiari tapo išlenkta banguota „olandiška“ (S raidės pavidalo) stogo čerpė, o Prancūzijos mieste Marselyje pirmą kartą buvo pagaminta vadinamoji „Marselio“ tipo čerpė su šoninėmis ir viršutinėmis užkaitomis. Čerpės, sandariai jungiamos kraštais viena su kita, vadinamos „užkaitinėmis“.

Kuomet buvo sukurti tobulesni molio perdirbimo įrenginiai, pradėta masinė čerpių gamyba, nereikalaujanti didelių darbo sąnaudų. Šiais laikais čerpėmis uždengta didžioji dalis pastatų stogų Vakarų Europos miestuose ir miesteliuose.

Šiandien čerpei keliami labai griežti reikalavimai. Čerpės turi būti taisyklingos formos, lygiu paviršiumi ir lygiais kraštais, nesusiraičiusios ir nesupleišėjusios, tolygiai nudažytos. Čerpė neturi dūlėti bei irti veikiama temperatūros svyravimų. Todėl keraminės čerpės išdegamos labai aukštoje, apie 1 000 oC, temperatūroje. Plaktuku lengvai sudavus, čerpė turi skambėti aukštu, tolygiu garsu. Šiuolaikinių patikimų gamintojų čerpės vandens įgeriamumas neviršija 4,5 – 5,5 proc. Anksčiau čerpių patikimumas buvo tikrinamas čerpės kraštus užlipdant vašku, o ant čerpės paviršiaus buvo užpilama 1 cm vandens, po to 24 valandas stebima, ar neatsirado ant apatinės čerpės dalies „lašų“. Čerpę perlaužus, turi būti matoma, jog ji yra vienodai išdegta, smulkiagrūdė ir vienalytė, nesluoksniuota. Joje neturi būti čerpes ardančių kalkinių intarpų.

Nedidelis poringumas vis dėlto pageidautinas, kad čerpė galėtų sugerti ir išgarinti kylantį iš namo drėgną ir šiltą orą, neleisdama ant savo paviršiaus kauptis kondensatui ir susidaryti vandens lašams. Čerpės turi atlaikyti krušos poveikį ir sniego spaudimą, todėl turi būti tikrinamas čerpių atsparumas lenkimui bei dinaminei apkrovai.

Šiandien statybų užsakovai reikalauja, kad pastato stogas būtų toks pat ilgaamžis kaip ir sienos. Architektai suinteresuoti, kad stogo danga nekeistų savo išorinio vaizdo ir nereikalautų nuolatinės priežiūros ir remonto. Pačia ekonomiškiausia eksploatuojant, ugniai atspariausia ir ilgaamžiškiausia stogo danga laikomos čerpės. Paprastai čerpių eksploatavimo laikas 60–100 metų.

Pagal kainą ir išvaizdą labiausiai konkurencingos kitoms stogų dangoms yra betoninės čerpės. Betoninių čerpių ypatybės atitinka keraminių čerpių ypatybes. Jas galima naudoti ne tik gyvenamiesiems ar visuomeniniams pastatams, bet ir architektūriniam senamiesčių paveldui bei prabangių projektų stogams. Betonines čerpes galėtume pavadinti „stogų duona“, t. y. viena pagrindinių stogų dengimo medžiagų. Naudojant paprastas molines, angobuotas, glazūruotas arba betonines įvairiausių spalvų čerpes, galima sukurti išraiškingus skirtingos paskirties pastatų stogus.

Svarbus čerpių dangos privalumas –atsparumas ugniai. Ši ypatybė itin svarbi tose vietovėse, kur daugelis pastatų pastatyti iš ugniai neatsparių medžiagų. Be to, draudimo įmoka, draudžiant būstą su čerpių stogu, dėl jo nedegumo paprastai būna mažesnė.

Čerpių danga išsiskiria mažu šilumos laidumu. Tokia stogo danga žiemą apsaugo pastatus nuo šalčio, o vasarą nuo karščio. Čerpės atsparios atmosferiniams ir cheminiams poveikiams. Čerpės nereikalauja specialios priežiūros ir su ja susijusių išlaidų.

Dažnai teigiama, kad čerpių svoris sąlygoja didesnes nei kitų stogo dangų medienos sąnaudas. Tokia nuomonė yra klaidinga. Grebėstų skerspjūvis parenkamas remiantis atsparumo koncentruotai apkrovai sąlyga (P = 100 kg) ir nuo dangos savojo svorio nepriklauso. Stogo nuolydis turi įtakos parenkant laikančiųjų konstrukcijų skerspjūvius. Didesnis čerpių stogų nuolydis sąlygoja mažesnę sniego apkrovą. Sniego apkrovos įvertinimas kompensuoja didesnį čerpių svorį, todėl medienos kiekis čerpių stogui neviršija medienos kiekio montuojant kitokias dangas. Gegnių skerspjūvio ir atstumo tarp gegnių parinkimą sąlygoja ne tik dangos svoris, bet ir šiltinimo medžiagos storis bei plotis.

Nusprendus dengti stogą čerpėmis, reikia atsižvelgti į minimalų 60 metų čerpių eksploatavimo laiką. Pastebėsite, kad investicijos į čerpių stogą atsiperka. Kitaip sakant, reikėtų lyginti stogų dangų kainą, tenkančią vieneriems metams. Kadangi čerpių stogai vieni ilgaamžiškiausių, jų kaina, tenkanti metams, yra viena mažiausių.

Čerpių panaudojimo sritis yra labai plati. Čerpės naudojamos tiek miestuose ir miesteliuose, tiek kaimuose statant gyvenamuosius, visuomeninius ar pramoninius pastatus. Šiuo metu čerpėmis dengiami ir mažaaukščiai, ir daugiaaukščiai pastatai. Čerpės neturi panaudojimo apribojimų, atsižvelgiant į klimatines sąlygas, jos gali būti vienodai panaudojamos tiek šiauriniuose, tiek pietiniuose rajonuose.

Dėl savo vertingų ypatybių čerpės pelnytai užima vieną pagrindinių vietų tarp visų stogų dangų. Čerpių privalumai sudaro palankias sąlygas pilnavertiškam jų panaudojimui. Taisyklingas stogų įrengimo darbų atlikimas bei tinkamos dangos pasirinkimas užtikrina ilgą stogo eksploatacijos laiką, o kartu ir paties pastato gyvavimo trukmę.

„Lafarge Tekkin” UAB
Smolensko g. 6A, LT-03201 Vilnius
Tel. (8 5) 2333280
Faks. (8 5) 2335912
El.paštas [email protected]
Svetainė www.lafarge-tekkin.lt

2004 m. Ruduo