Vidutinis namų ūkis už pabrangusią elektą nuo kitų metų kas mėnesį mokės 16-18 litų daugiau nei šiais metais.
Dėl gyventojų – viskas aišku: nuo sausio už elektros kilovatvalandę teks mokėti nebe 35, o 45 centus.
Tuo tarpu verslo įmonėms, kurios nuo kitų metų pradžios elektrą pirks biržoje, dar kyla daug klausimų: kokį tiekėją rinktis, kokiam laikotarpiui sudaryti sutartis ir panašiai.
Jau gauna siūlymų
„Prekybos tvarka daugiau ar mažiau aiški, tačiau kaip viskas vyks – pamatysime. Gali būti, kad menkų nesklandumų ir pasitaikys.
Tačiau jau dabar sulaukėme krūvos pasiūlymų pirkti elektrą, svarstome juos ir tikimės apsispręsti dar šįmet“, – sakė popieriaus ir kartono gamybos bendrovės „Grigiškės“ generalinis direktorius Gintautas Pangonis.
Pagal nustatytą tvarką, įmonės, kurios šių metų liepą naudojo 400 kilovatų arba daugiau galios, nuo sausio elektrą turėtų pirkti biržoje. Tokių įmonių Lietuvoje yra apie pusantro tūkstančio.
Tiesa, iškart buvo numatytas ir pusės metų pereinamasis laikotarpis, per kurį jos galės gauti elektrą ir iš skirstomųjų tinklų bendrovių.
Tuo tarpu būsimi prekeiviai elektra nesnaudžia. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) jau 27 tiekėjams išdavė licencijas.
Tarp jų – ir „Lietuvos energijos“ antrinė įmonė „Energijos tiekimas“, ir „Latvenergo prekyba“, ir Estijos energetikų valdoma „Enefit“, ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovo Bronislovo Lubio kontroliuojama „Achema“.
Kaina galės kisti
Elektros pirkėjui teks sudaryti dvi sutartis: su skirstomaisiais tinklais dėl jos transportavimo ir su tiekėju dėl reikiamo kiekio.
VKEKK elektros skyriaus vedėjas Robertas Staniulis tikisi, kad per biržą bus įsigyjama apie 5-20 proc. visos Lietuvoje naudojamos (pagamintos vietoje ir importuotos) elektros energijos.
Birža bus virtuali erdvė, kurioje pasiūlymus teiks gamintojai bei importuotojai, o pirkimo užklausas – tiekėjai, kurie savo ruožtu siūlys elektrą galutiniams vartotojams.
Dalyvis, perkantis ar parduodantis elektrą, atsakymą apie sandorį gaus iš karto, tačiau prekybos sesijos rezultatai viešai bus paskelbti tik kitą dieną.
Teks prognozuoti poreikius
Prekiautojų elektra uždarbis priklausys ne tik nuo tiekiamo energijos kiekio, bet ir galimybės numatyti jos poreikį ateityje.
„Kaip elgtis gamyklai, kuriai reikia nemažai elektros? Paprasčiausiai paskelbti kainų apklausą, o paskui iš keliasdešimties tiekėjų pasiūlymų išsirinkti geriausią.
Tiesa, nebus taip, kad vieną dieną elektrą perki iš vienos įmonės, kitą – jau iš kitos. Tiekėją bus galima keisti tik kas 30 dienų“, – pasakojo už prekybą biržoje atsakingas „Lietuvos energijos“ rinkos plėtros skyriaus vadovas Giedrius Radvila.
Kaip tarsis pirkėjai su tiekėjais – priklauso nuo jų pačių.
Skandinavijoje (Lietuvos elektros birža veiks būtent pagal šio regiono „Nord Pool“ interneto prekybos šabloną) yra keletas modelių.
Vienas jų – kad ir kokia būtų didmeninė kaina, tiekėjas taiko savo maržą ir parduoda galutiniam vartotojui elektrą kintančiomis kainomis.
Kitas modelis – nustatyti vienodą kainą visam laikotarpiui, pavyzdžiui, mėnesiui. Tokiu atveju visą didmeninės kainos svyravimo riziką tiekėjas prisiima ant savo pečių.
Gali neblogai uždirbti
Kaip rodo „Nord Pool“ statistika, elektros pardavėjai gali gerokai pasipelnyti. Pavyzdžiui, gruodžio 17 dieną pirkėjai sutiko mokėti net 1400 eurų už megavatvalandę.
„Pasidomėjau, kas vyksta: sustabdytos kai kurios atominės elektrinės, negalėjusios patiekti apie 5 tūkst. megavatvalandžių energijos. Be to, visur labai šalta ir vartojimas padidėjęs.
Suomiai buvo priversti pirkti elektrą net iš Švedijos, kurioje ji gaminama dujų turbinose.
Mes, pardavinėdami elektrą per „Estlink“, per vieną dieną sugebėjome uždirbti apie milijoną litų pelno“, – džiaugsmu tryško „Lietuvos energijos“ rinkos plėtros skyriaus vadovas G.Radvila.
Lietuvos biržoje vienas rinkos dalyvių bus „Lietuvos energija“, kuri kontroliuos didžiąją dalį eksporto ir importo sutarčių, todėl panašūs svyravimai vargu ar bus galimi.
Neketina branginti gaminių
„Lietuvos ryto“ apklausti verslininkai, kuriems nuo kitų metų išaugusios elektros kainos padidins sąnaudas, dievagojosi nebranginsiantys produkcijos – nei kepėjai, nei pieno perdirbėjai.
Tarp ūkininkų jau sklando neramios kalbos, kad perdirbėjai padidėjusias išlaidas kompensuos mažindami produkcijos supirkimo kainas.
„Nesąmonė. Taip, dėl padidėjusių kainų mūsų išlaidos išaugs apie 3-4 mln. litų per metus.
Tačiau jei tai perkeltume ant pieno gamintojų pečių, supirkimo kaina sumažėtų tik 0,8 cento už kilogramą.
To tikrai nedarysime“, – tikino „Rokiškio pieno“ vadovas Dalius Trumpa.
Kelti kainų neketina ir „Grigiškės“.
Anot įmonės generalinio direktoriaus G.Pangonio, didžioji dalis produkcijos eksportuojama: „Užsieniečiams visiškai vienodai – brangsta pas mus elektra ar pinga“.
Galės rinktis nuo 2015-ųjų
Pirkti elektrą biržoje nuo 2011 metų turės ir tos įmonės, kurios naudoja 100 kilovatų galios, o nuo 2012-ųjų – ir nuo 30 kilovatų
Buitiniai vartotojai irgi galės naudotis kelių elektros tiekėjų paslaugomis, tačiau tik nuo 2015 metų.
Tikimasi, kad iki to laiko bus sukurtas vadinamasis „paskutinės vilties“ tiekėjas. Iš jo elektrą gaus tie, kurie nebus sudarę sutarčių su kitais pardavėjais. Šiuo metu tai iš esmės atlieka skirstomųjų tinklų bendrovės.
Tiesa, kaip parodo kitų šalių praktika, „paskutinės vilties“ tiekėjo kaina anaiptol nebūna mažiausia.
* * *
Palikta spragų
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius
„Prekybos elektra taisyklės ganėtinai aiškios, tačiau jose įžvelgiame ir spragų. Ar nebus taip, kad viena ar dvi kompanijos uzurpuos visą elektros rinką? Išskyrus, žinoma, tą energiją, kuri pagaminama Lietuvoje.
Mano nuomone, klausimas, ar kokia nors Rusijos „Inter RAO JES“ antrinė bendrovė nemėgins įgauti monopolio Lietuvoje, nes svertų jiems sustabdyti nelabai numatyta.
O dėl kainų šuolio, jei verslui elektros kilovatvalandė pabrangs apie 7 centus, tai vieniems jis atsilieps mažiau, kitiems – itin skaudžiai.
Yra bent keliasdešimt įmonių, kurių daugiau nei pusė sąnaudų tenka elektrai. Tokioms konkuruoti bus išties nelengva.“
* * *
Nyksta tarifų skirtumai
* Vienos laiko zonos skaitiklius turintiems gyventojams už elektrą nuo sausio teks mokėti 29 proc. daugiau – ne 35, bet 45 centus už kilovatvalandę.
* Naudojantiems elektros virykles energija brangs nuo 31 iki 43 centų (39 proc.), per metus sunaudojantiems daugiau nei 12 tūkst. kilovatvalandžių – nuo 29 iki 41 cento (41 proc.).
* Tačiau labiausiai kils naktį bei savaitgaliais naudojamos elektros kaina dviejų laiko zonų skaitiklius įsirengusiems gyventojams. Jiems dieninis tarifas didės nuo 40 iki 49 centų (22 proc.), naktinis ir švenčių – nuo 23 iki 36 centų (57 proc.).
* Šios grupės vartotojams, turintiems elektrines virykles, dieninis tarifas kils nuo 34 iki 45 centų (32 proc.), naktinis – nuo 20 iki 34 centų (70 proc.).
* Dviejų laiko zonų tarifais besinaudojantiems ir per metus daugiau nei 12 tūkst. kilovatvalandžių suvartojantiems gyventojams dienos metu elektra pabrangs nuo 33 iki 44 centų (33 proc.), nakties – nuo 19 iki 33 centų (74 proc.).
* Lengvatiniai naktiniai tarifai buvo taikomi siekiant skatinti elektros vartojimą ne piko metu, nes atominės elektrinės nakčiai neišjungsi. Tačiau ją sustabdžius tokie skatinimai pamažu netenka prasmės.
* Skirstomųjų tinklų bendrovės skelbiasi nevykdysiančios specialių patikrų, ar vartotojai dar šįmet deklaruos didesnį sunaudotos energijos kiekį ir sumokės mažesnėmis kainomis. Tačiau, nustačius tokius atvejus, permokos bus arba grąžintos, arba jos bus panaudotos atsiskaitant už brangesnę elektrą.