Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos narėse, yra aktuali ne tik taršos mažinimo ir klimato kaitos problema, bet ir priklausomybės nuo importuojamų energijos išteklių bei pasaulyje likusių iškastinio kuro atsargų problema.

Dėl šių priežasčių, pagal ES direktyvą [1], 2005 m. gruodžio 20 d. buvo patvirtintas statybos techninis reglamentas [2], kuris reglamentuoja, kad pastatų energinis naudingumas būtų apskaičiuojamas pagal vienodą metodiką, paremtą ES standartais, skatintų taupyti energiją pastatų sektoriuje ir leistų būsimiesiems savininkams ar naudotojams sužinoti tikslų pastato energinį naudingumą nekilnojamojo turto rinkoje [3]. Taigi, atsiradus poreikiui nustatyti pastato energinį naudingumą, atsiranda būtinybė panagrinėti, nuo ko priklauso energinio naudingumo klasė.