Geoterminės energijos panaudojimas individualiajame pastate ir rajoninėje katilinėje

Pagrindinis dokumentas, kuris apibrėžia energetikos politikos tikslus ir plėtros kryptis yra Nacionalinė energetikos strategija (toliau tekste NES), Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta 2002 m. Lietuva yra priklausoma nuo iš kitų šalių įvežamo kuro, todėl labai svarbu didinti vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių (toliau AEŠ) vartojimą. Šioje strategijoje siekiama, kad 2010 m. Bendrojo pirminės energijos balanso AEŠ dalis sudarytų iki 12 %. Būtent šioje numatomoje energijos išteklių dalyje geoterminė energija sudarytų 0,3 % (23 tūkst. tne). Tai vienas iš strateginių tikslų, nurodomų NES [1], ir jis yra realiai įgyvendinamas.

Didžiausią Lietuvos teritorijos dalį gelmėse, t.y. 1200-1800 m gylyje, užima vidutinio intensyvumo geoterminis laukas, tai Akmenės, vakarinė dalis Anykščių, Biržų, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, vakarinė dalis Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Kėdainių rajono teritorijos. Čia požeminiai vandenys turi nuo + 20 iki + 60 °C temperatūrą, kurią gali panaudoti centralizuoti ir individualieji šilumos vartotojai.

Padidėjusio intensyvumo geoterminis laukas yra Vakarų Lietuvoje. Šis laukas išskiriamas pagal geoterminius parametrus (temperatūrą, šilumos srauto intensyvumą). Šiame geoterminiame regione galima statyti centralizuotas geotermines elektros ir šilumos jėgaines. Geoterminę elektros energiją galima gauti iš karštų sausų uolienų, slūgsančių Vakarų Lietuvoje 2,5 – 4,5 km gylyje, kurių temperatūra 100-145 °C. Geoterminę šilumos energiją centralizuotiems vartotojams galima imti iš karštųjų ir šiltųjų požeminių mineralizuotų vandenų, turinčių +30 - +90 °C temperatūrą.

Žemųjų temperatūrų geoterminis vanduo išplitęs visoje Lietuvos teritorijoje. Čia vandens temperatūra 8 – 12 °C. Tai seklieji geoterminės energijos ištekliai, kuriuos galima išnaudoti vienkiemiuose, sodybose, individualiuose namuose, įsirengiant mažo pajėgumo geotermines šildymo sistemas [2].

in Kita

Žemės tekstilė – veltinio pusseserė