Impulsinio triukšmo sklaida šaltinio aplinkoje

Vis daugiau ir plačiau naudojant techniką pramonėje, transporte, žemės ūkyje, triukšmas tampa svarbia aplinkos ekologijos problema. Kova su triukšmu per keletą pastarųjų dešimtmečių tapo aktuali visose techniškai išsivysčiusiose šalyse. Nauji technologiniai procesai, galingumų ir greičių augimas jose veikia žmogų vis didesnėmis triukšmo dozėmis [Baltrėnas, 2004].

Triukšmo problemos pastaruoju metu yra aktualios jūrų uostų krovinių stotyse. Esant panašioms darbų vykdymo technologijoms bei naudojamai technikai, taip pat galima įžvelgti sąsajų tarp atskiriems uostams opių problemų. Pagrindinė problema, kurią būtina spręsti yra triukšmas.

Išskiriami tokie pagrindiniai jūrų uostų triukšmo šaltiniai:

1) kranai,

2) geležinkelio autotransportas [Henckens, 2004],

3) krovininiai automobiliai ir autopakrovėjai [Baltrėnas, 2004],

4) krovinių iškrovimo, pakrovimo bei sandėliavimo darbai,

5) laivų švartavimas ir buksyravimas.

Lietuvoje dideliais įvairių produktų krovos mastais pasižymi Klaipėdos uostas, kuriame didelį indėlį turi viena svarbiausių akcinių bendrovių KLASCO. Bendrovės birių trąšų terminale iškrovos pagreitinimui naudojami pneumatiniai vibracijos įrenginiai – tai yra pagrindiniai impulsinio triukšmo šaltiniai.

Krovos darbai uostuose vykdomi tiek dieną, tiek naktį. Sklindantis triukšmas apima ir šalia uosto esančią gyvenamąją teritoriją, todėl tai kelia didelį šalia uosto gyvenančių gyventojų susirūpinimą.

Triukšmo problemos jūrų uostų teritorijose turi būti sprendžiamos, įvertinant jų žalą ne tik uoste dirbantiems darbuotojams, bet ir šalia uostamiesčio gyvenantiems gyventojams [Gražulevičienė, 1998].

Tyrimų tikslas – nustatyti impulsinio triukšmo sklaidą artimoje triukšmo šaltinio aplinkoje.

in Kita

Imperatyvios ir dispozityvios statybos rangos sutarčių nuostatos (2)