Praėjusią savaitę Jeruzalės miesto valdžia Izraelio užsienio reikalų ministerijai pateikė miesto pertvarkymo planą, kuris turėtų būti vykdomas ateinančius dvidešimt metų.
Prieš aštuonerius metus šio plano sudarymą iniciavo tuometinis Jeruzalės meras Ehudas Olmertas. Dabartinio miesto mero Niro Barkato iniciatyva aštuonerių metų darbas, atliktas bendradarbiaujant kelioms dešimtims architektų, Žemės fondo bei Jeruzalės nacionalinių parkų plėtros valdybai, buvo apibendrintas ir pateiktas valdžios vertinimui.
Iki šiol galiojantis bendrasis Jeruzalės planas buvo sudarytas 1959 m., tačiau jame, be abejo, neįtraukta Jeruzalės teritorija, užkariauta tik prabėgus aštuoneriems metams po plano sudarymo.
Naujojo Jeruzalės plano autoriai ypatingą dėmesį skyrė galimybei pritraukti į miestą jaunimą ir kvalifikuotą darbo jėgą. Keturiose naujose pramoninėse zonose bus sukurta 150 tūkst. aukštųjų technologijų sričių darbo vietų. Siekiant į miesto gyvenimą įtraukti ultraortodoksų bendruomenę bus įkurta keletas technologijų koledžų bei profesinių mokyklų. Savivaldybė žada suteikti leidimą nedidelių industrinių zonų religiniuose sostinės kvartaluose kūrimui, tikimasi, jog tai padės sumažinti nedarbo lygį ultraortodoksų bendruomenėje (daugiausia tarp moterų).
Naujosios Jeruzalės statybos bus vykdomos laikantis šiuolaikinių ekologiškumo reikalavimų – saulės baterijos kaip energijos šaltiniai, lietaus vandens valymo įrenginiai, apželdinti stogai ir pan. Visa tai bus taikoma ne tik verslo ir mokymo įstaigose, bet ir eiliniuose gyvenamuosiuose namuose.
Miesto valdžia planuoja priimti tam tikras normas, įpareigojančias statybų bendroves statyti numatytą procentą tokių pastatų, kuriuos palankiomis sąlygomis galėtų įsigyti mokytis atvykstantys studentai, be to tokie būstai turėtų būti įkurti netoli jų mokymosi vietos.
Naujojo plano sudarytojai neapmiršo ir Jeruzalės arabų – iki 2030 m. planuojama pastatyti daugiau nei dešimt tūkstančių naujų butų arabiškuose miesto kvartaluose, esančiuose rytinėje Jeruzalės dalyje.