Kauno sporto rūmų statyba: „tabletė“ virto „ledkalniu“
Kauno miesto pramogų ir sporto rūmų komplekso Nemuno saloje projektavimo, statybos ir eksploatavimo koncesijos suteikimo atvirojo konkurso pirmasis etapas paskelbtas dar praėjusių metų vasarą, o tokio objekto statybų idėja Kaune puoselėjama jau bene aštuonerius metus. Pirmojo konkurso metu pasirinkto architekto Eugenijaus Miliūno projekto atsisakyta, po antrojo konkurso liepos mėnesį pasirinktas vienintelės konkurse dalyvavusios bendrovės − „Bouygues Batiment International“ – pateiktas įspūdingas prancūzų architekto Michaelio Regembalio projektas.
„Tabletė“ pasirodė patraukliausia
Per pirmąjį konkursą komisija rinkosi iš pateiktų dviejų sporto rūmų projektų. Pirmasis buvo parengtas Arvydo Sabonio užsakymu. Jo autorius − architektas Rytis Mažuolis. Projekte buvo suplanuota ne tik 10 tūkst. vietų krepšinio arena, bet ir sporto klubai, restoranai bei pramogų zonos. Tačiau tuomet komisija apsistojo ties antrojo projekto autoriaus − architekto E. Miliūno, per penkerius metus dėmesio nesulaukusios Kauno sporto rūmų, tuomet planuotų statyti Kalniečių parke, vizija. Rengdamas projektą, architektas konsultavosi su užsienio specialistais. Šį kartą projektas sulaukė deramo dėmesio.
E. Miliūno projekte buvo numatyti vidaus ir lauko barai bei kavinės, alpinariumas, du uostai prie salos krantinių, ažūriniai, neužgožiantys erdvės tiltai į salą iš „žemyno“. Pačioje arenoje suprojektuoti trys pagrindiniai aukštai: verslo klasės, ložių ir jaunimo. „Tabletės“ formos rūmuose turėjo tilpti 15 tūkst. žiūrovų, kurie į sporto rungtynes ar koncertą patektų per 60 įėjimų. Autoriaus teigimu, projekto kūrimo metu didelis dėmesys skirtas tam, kad būtų užtikrinta, jog statinio invazija Nemuno salai būtų kuo mažiau skausminga, o parkas būtų išsaugotas kauniečiams ir kartu jame atsirastų gyvybės, noro ateiti į salą ne tik per renginius, bet ir paprastą dieną išgerti kavos terasoje su vaizdais į Nemuną.
„Refresh in Lithuania“ projekto dalis
Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje statyba apibūdinama kaip vienas iš strateginių savivaldybės uždavinių. Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos Jūratės Matekonienės, sporto rūmai Nemuno saloje turi tapti Kauno centro atgimimo ženklu. „Šie rūmai bus pritaikyti organizuoti įvairių sporto šakų renginius, parodas, muges bei koncertus. Galima sakyti, jog šie rūmai taps didžiuliu kultūriniu traukos centru ir savivaldybė yra įsitikinusi, kad tokie rūmai turi stovėti miesto centre“, − sakė J. Matekonienė.
Su tokia koncepcija šiais metais Kauno sporto rūmai žengė į tarptautinę nekilnojamojo turto parodą „MIPIM“, vykstančią Kanų mieste Prancūzijoje, kur kasmet susirenka pasaulio miestų savivaldybių atstovai ir žymiausi investuotojai, nekilnojamojo turto plėtotojai, architektai, statybų vykdytojai ir kiti šios srities specialistai. Čia pristatomi strateginės svarbos investiciniai projektai, laukiantys investuotojų, ir susipažįstama su investavimo galimybėmis. Šių metų „MIPIM“ parodoje dalyvavo 18 tūkst. lankytojų iš 74 pasaulio šalių.
Parodoje Lietuvos miestų atstovai pristatė mūsų šalies siūlomus investicinius projektus. Šiais metais Lietuvos miestai prioritetinėmis sritimis pasirinko kultūros, sporto ir rekreacijos sektorių objektus. Tokią strateginę kryptį lėmė būsimi svarbūs tarptautiniai įvykiai – 2009 m. Vilnius taps Europos kultūros sostine, o 2011 m. Lietuvos miestai sutiks Europos krepšinio čempionato dalyvius. Pagrindiniu Kauno miesto savivaldybės investiciniu projektu tapo apie 12 tūkst. vietų pramogų ir sporto rūmai Nemuno saloje. Tačiau specialistai iš anksto įspėjo, kad sporto rūmai nėra labai pelningas objektas, todėl kauniečiai turėtų susitaikyti su tuo, kad arenos veiklą teks remti, tikriausiai būtent dėl šios priežasties objektas didesnio dėmesio parodoje nesulaukė. Kaune tai tapo viena opiausių miesto problemų, sukėlusi begalę diskusijų tarp miesto gyventojų bei valdžios institucijų.
Kauniečiai nelieka abejingi
Dar 2005 m. Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto užsakymu atliktos reprezentatyvios Kauno miesto gyventojų viešosios nuomonės apklausos duomenimis, daugiau nei pusė kauniečių tuomet neabejojo, kad būsimieji nauji Pramogų ir sporto rūmai Nemuno saloje padidintų miestiečių trauką į Kauno centrą ir kartu jis taptų visiems patrauklesnis. Dauguma miestiečių manė, kad Vyriausybė turi suteikti Pramogų ir sporto rūmų statybai Nemuno saloje nacionalinės svarbos objekto statusą, kuris leistų Kaunui pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis šio objekto ir aplink jį esančios infrastruktūros plėtrai. Kauno savivaldybės apsisprendimą statyti Pramogų ir sporto rūmus miesto centre, net jei Vyriausybė jiems nesuteiktų nacionalinės svarbos objekto statuso, parėmė didesnė dalis apklaustų kauniečių.
Tačiau ilgainiui nuomonė pasikeitė. Šių metų vasario mėnesį Kauno miesto gyventojų susirinkimo rezoliucijoje „Dėl sporto rūmų statybos Nemuno saloje“ išreiškiamas susirūpinimas dėl Sporto rūmų statybos projekto svarstymo eigos. Ta proga surengtas gyventojų susirinkimas-diskusija tema: „Ar naujų sporto rūmų statyba Nemuno saloje vienintelis ir teisingas sprendimas?“. Susirinkimo rezoliucijoje teigiama, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos ir miesto Tarybos sprendimai Sporto rūmų statybos Nemuno saloje klausimu neatitinka daugumos kauniečių lūkesčių, nes nepakankamai atsižvelgta į problemos svarbą ir aktualumą, be to, jų teigimu, ignoruota nepriklausomų įvairių sričių specialistų nuomonė.
Susirinkime nutarta reikalauti, kad Kauno miesto Taryba atšauktų skubotą nutarimą dėl Sporto rūmų statybų Nemuno saloje vardiniu balsavimu ir būtų atlikta kvalifikuota,nepriklausoma Sporto rūmų (kartu su „Akropolio“ kompleksu) ekspertizė, taip pat reikalaujama, kad abiejų projektų kompleksas būtų išsamiai pristatytas visuomenei.
Prancūzai siūlo savo projektą
Pirmojo projekto autoriui jau buvo sumokėti 2,6 milijono litų, kai Kauno miesto valdžia šių metų liepos mėnesį nutarė Kauno sporto rūmų statybas patikėti prancūzų bendrovei „Bouygues Batiment International“. Nors miesto architektai E. Miliūno projektą pasitiko plojimais, jis netenkino norą tapti koncesininkais pareiškusių prancūzų. E. Miliūno ir jo biuro parengtą sporto rūmų projektą nuspręsta panaudoti tik salos infrastruktūrai suprojektuoti. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus teigimu, architekto E. Miliūno projektas šiuo metu laikomas atsarginiu, jei kartais atsitiktų taip, kad prancūzų projektas nutrūktų dėl koncesijos sutartyje numatytų tam tikrų galimybių.
Sprendimas sukėlė Kauno gyventojų nepasitenkinimą, reikalauta sustabdyti derybas su koncesijos konkurse dalyvavusia Prancūzijos bendrove ir nedelsiant paskelbti naują konkursą Sporto rūmų statybos vietai surasti. Statinio projektavimą ir statybą perduoti privačiam kapitalui viešo konkurso būdu, o Kauno miesto savivaldybė neturėtų prisiimti jokių finansinių įsipareigojimų. Siekti, kad, išaiškinus Sporto rūmų statybos konkurso nugalėtoją, statomi rūmai įgytų nacionalinės svarbos objekto statusą. Anot jų, Nemuno sala turėtų tapti moderniai sutvarkyta miesto žalia viešąja erdve, skirta poilsiui ir (nemasinėms) pramogoms, o projektui turėtų būti skelbiamas architektūrinis konkursas.
Nepaisydama to, Kauno valdžia jau patvirtino sutarties projektą, pagal kurį įsipareigojo sumokėti 1,2 milijono litų prancūzų bendrovei už naujus Nemuno salos arenos projektavimo darbus.
Pagal prancūzų architekto M. Regembalio pasiūlytą projektą naujuosiuose „U“ formos, skaidraus stiklo fasado Kauno miesto sporto rūmuose turėtų tilpti apie 13 tūkst. žiūrovų, sporto rūmai būtų gerokai aukštesni (40 m aukščio), nei numatyta E. Miliūno projekte, ir kainuotų keliais ar keliolika milijonų brangiau.
Prancūzų architekto teigimu, projekte siekiama sujungti naujuosius sporto rūmus su miesto gamtine aplinka, sukurti fiziniussantykiussumiestotransportu bei istoriniu peizažu. Kurdamas projektą architektas teigė kėlęs uždavinį, kad sporto rūmai virstų gerų emocijų vieta, o žmonėms malonumą teiktų jau pats artėjimas prie pastato. Pasak projekto autoriaus, naujieji sporto rūmai Nemuno saloje galėtų pretenduoti į miesto „vizitinės kortelės“ vardą.
Šalia pastato architektas siūlo suformuoti želdinių ir medžių masyvą, kurio sudaryta erdvė būtų naudojama renginiams, vykstantiems rūmų viduje ir lauke, o kitą salos dalį paversti pasivaikščiojimo ir poilsio zona. Pastatas su Karaliaus Mindaugo prospektu tūrėtų būti sujungtas keturiais tiltais, iš kurių du skirti tik pėstiesiems.
Pagal konkurso organizatorių keliamus reikalavimus Kauno arenos kompleksas turi būti pritaikytas visų rūšių uždarų patalpų sporto varžyboms, pramoginiams renginiams. Kauno arenos kompleksas tūrėtų atitikti ir visus tarptautinio lygio saugumo bei kitus reikalavimus, kuriuos yra nustatę tarptautinės uždarų patalpų sporto rūšių federacijos, lygos. Jame turėtų būti sukurta galimybė rengti įvairiausius sporto renginius. Siekdamas atitikti šiuos reikalavimus, projekto autorius numatė, kad sporto arena galės būti transformuojama į keturias skirtingas erdves – krepšinio salę, kurioje tilptų iki 13 tūkst. žiūrovų, ledo ritulio areną, koncertų salę, bokso, imtynių areną. Autoriaus įsitikinimu, būsimos tribūnos turėtų išsidėstyti „U“ raidės forma. Tai leistų sujungti lauko bei vidaus vyksmą ir patogiai pritaikyti bei transformuoti areną pagal veiksmo pobūdį.
Pagal koncesijos sutartį prancūzų bendrovė įsipareigoja investuoti lėšas į Kauno arenos komplekso projektavimą, statybą ir vykdyti visas Kauno arenos komplekso statinio užsakovo funkcijas. Koncesininkas bus atsakingas už visus Kauno arenos komplekso projektavimo ir statybos darbus, įskaitant ir tuos, kuriems atlikti reiks pasitelkti subrangovus. Pagal koncesijos sutartį už atliktus Kauno arenos komplekso projektavimo ir statybos darbus koncesininkas įgis teisę 25 metus eksploatuoti Kauno arenos kompleksą. Pasibaigus šiam terminui, „Bouygues Batiment International“ privalės perduoti Kauno arenos kompleksą Kauno miesto savivaldybei sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka be jokio papildomo užmokesčio.
Tomas Lapinskas